Arkivyskupo T. Matulionio skelbimo palaimintuoju iškilmėms artėjant

2016 m. gruodžio 2 d. Vatikano radijas pranešė nuostabią žinią visai Katalikų Bažnyčiai, o ypač brangią Lietuvai. Popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Paskutinį kartą palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais Romoje. Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelo Amato SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą. Lietuvai visada reikėjo krikščionių, ištikimų savo krikščioniškajam pašaukimui, skelbiančių tiesą ir gyvenančių ja – skleidžiančių savo aplinkoje Gerąją Kristaus naujieną ir Jo Meilės Karalystę. Nors Lietuvoje yra tik vienas oficialiai paskelbtas šventasis Kazimieras ir iki šiol vienas palaimintasis J. Matulaitis, tai nereiškia, kad šalyje nebuvo šventų herojiškų asmenų, gyvenusių taip, kaip mokė kitus. Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio pavyzdys tai įrodo. Verta prisiminti priežastis, lėmusias tai, kad turime tik vieną šventąjį. Sovietų okupacijos laikotarpiu (1944–1990) apie beatifikacijos bylas buvo sudėtinga mąstyti dėl nutrūkusių ryšių su Vatikanu. Tik atkūrus nepriklausomos Lietuvos valstybę, Lietuvos Katalikų Bažnyčia galėjo pradėti gana sudėtingus beatifikacijos bylų procesus. Vyskupijoje reikia surinkti šventumo įrodymus – liudijimus apie kandidatą į palaimintuosius. Šie liudijimai turi patvirtinti to asmens išskirtines dorybes, pasišventimą Kristui ir Katalikų Bažnyčiai iki gyvenimo pabaigos. Garbingasis Teofilius Matulionis paliudijo šią tiesą savo gyvenimu. Jam Viešpats skyrė kankinio garbę. Tarsi ją nujausdamas, ganytojas savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinko „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes!“ Ištvėręs ilgus sovietinių kalėjimų ir lagerių metus, tačiau laisvas ir nepalaužtas, jis nesvyruodamas liudijo Kristaus evangelijos tiesą. Didžiuokimės, kad Viešpats Lietuvai dovanojo arkivyskupą Teofilių Matulionį. Popiežius Pijus XI 1936 m. audiencijoje Vatikane dalyvavusiai lietuvių maldininkų grupei pasakė: „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ Garbingojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus gyvenime atsiskleidžia ne tiek fizinė jėga, kiek galinga dvasios tvirtybė. Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti – ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis. Suprasdamas, kad šių uždavinių įgyvendinimas pranoksta žmogaus jėgas, garbingasis Teofilius sėmėsi stiprybės maldoje. Jo iniciatyva 1940 metais Kauno Šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčioje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Malda ir pasivedimas Viešpaties valiai padėjo jam išgyventi sudėtingiausius išbandymus ir išlikti nepalaužtos dvasios iki galo liudijant, kokią jėgą trapiam žmogui suteikia krikščioniškas tikėjimas. 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje gimęs T. Matulionis didžiąją dalį savo gyvenimo praleido svetimuose kraštuose, kelis kartus už tikėjimą kalėjo sovietinės Rusijos kalėjimuose. Jis baigė Daugpilio gimnaziją, Petrapilyje – kunigų seminariją. Varaklianų parapijoje Latgaloje (Latvija) keletą metų tarnavo vikaru, 1909 m. vėl sugrįžo į Petrapilį, ten būrė katalikų parapiją, rūpinosi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybomis. Po revoliucijos, įsitvirtinus bolševikams, 1923 m. buvo suimtas, apkaltintas kontrrevoliucine veikla, nuteistas 10 metų, kalėjo Butyrkų kalėjime. Slapta 1929 m. įšventintas vyskupu, vėl suimtas ir ištremtas į Solovkų salas. Į laisvę išėjo ir į Lietuvą sugrįžo 1933 m., kai sovietų ir Lietuvos vyriausybių susitarimu apsikeičiant politiniais kaliniais kartu su dar dešimčia kunigų buvo išmainytas į Antaną Sniečkų, Kazimierą Preikšą, Simoną Kaganą ir kitus komunistus. Kiek pailsėjęs vyskupas daug keliavo po Lietuvą, JAV, Palestiną, Egiptą. 1934 metais T. Matulionis buvo nuvykęs į Romą, lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. Kiek vėliau popiežius apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį.“ Grįžęs į Lietuvą vyskupas apsigyveno benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijos darbuose, kurį laiką ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas. Po karo sugrįžus sovietams, vėl prasidėjo persekiojimai. Vyskupas Teofilius buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu, bet atsisakė bendradarbiauti su okupantų administracija, ją tiesiai kaltino teroru bei žudynėmis. Vėl suimtas 1946 m., kalintas Oršoje, Vladimire, Mordovijoje, visai išsekęs gyveno invalidų namuose. 1956 metais paleistas į laisvę jis negalėjo gyventi didesniuose miestuose, glaudėsi mažuose tėvynės miesteliuose. 1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone jis savo kambaryje slapta vyskupu konsekruoja kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17-osios naktį valdžia vyskupą Teofilių Matulionį išveža iš Birštono ir apgyvendina Šeduvoje. Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikia arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gauna kvietimą dalyvauti Vatikano II Susirinkime. Tačiau 1962 m. rugpjūčio 17 d. arkivyskupo bute Šeduvoje daroma krata, kurios metu arkivyskupui per prievartą suleidžiama neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 20-ąją, arkivyskupas miršta. T. Matulionis palaidotas Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje. Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. pradėta jo beatifikacijos byla. 2008 m. gegužės 1 d. beatifikacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą. T. Matulionio gyvenimo pozicija iškalbingai drąsina mus atsigręžti į Kristų ir apsispręsti dėl tikrųjų vertybių. Ruošiantis arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėms, Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijoje šių metų birželio 16 ir 18 dienomis melsimės dėkodami Dievui už šį narsų lietuvių tautos sūnų, taip pat vyks įvairūs renginiai.

Birželio 16 d. (penktadienį) Prienų Kristaus Apsireiškimo Bažnyčioje:

17 val. – Eucharistinė adoracija;

17:45 val. – birželinės pamaldos;

18 val. – šv Mišios (homilija ir palaiminimas);

18:30 val. – trumpas parodos apie arkivyskupą T. Matulionį pristatymas;

19 val. – filmas, apie arkivyskupą T. Matulionį (parapijos namuose, Kęstučio g. 16).

  Birželio 18 d. (sekmadienį) Prienų Kristaus Apsireiškimo Bažnyčioje:

  10 val. – šv. Mišios (po Mišių – parodos apie arkivyskupą T. Matulionį pristatymas, Birštono sakralinio muziejaus lektorė dr. Roma Zajančkauskienė).

Filmas apie arkivyskupą T. Matulionį (parapijos namuose).

Parengė Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos vikaras kun. A. Budrius