Lauko diena – naujos žinios ir patirtys

Šiais metais Lauko dieną Prienų krašto ūkininkams birželio 7 dieną surengė Janinos Lugauskienės komercinė įmonė. Nuo pat ryto dangus niaukstėsi ir nežadėjo giedros, tačiau žemdirbiai džiaugėsi – juk lietus dabar toks reikalingas. Lauko dienoje dalyvavo UAB „Biovaga“ direktorė Danguolė Andrijauskaitė, UAB „Vitera“ vyr. agronomė Rita Jonynė, agronomas Aleksandras Lugauskas ir grupė ūkininkų.

Intensyviai auga žieminiai miežiai

Pagal numatytą darbotvarkę pirmiausia buvo aplankyti ūkininko Jono Aliukonio auginamų ‘Alitk’ veislės žieminių miežių

plotas, kuris atrodė labai gražiai, intensyviai žalios spalvos, vienodo aukščio, su besiformuojančiomis varpomis. Žieminiai miežiai subręsta 10–14 dienų anksčiau už vasarinius, todėl, juos auginant, vienodžiau pasiskirsto derliaus nuėmimo darbai ir pailgėja javapjūtės laikas. Be to, nuėmus derlių, tame pačiame lauke dar galima auginti pašarui ar žaliajai trąšai skirtus augalus.
Miežiai buvo pasėti pirmomis rugsėjo dienomis, prieš sėja patręšiant kompleksinėmis NPK trąšomis. Pavasarį buvo naudoti herbicidai bei tręšta KAS-32 ir salietra. Pasėlys vieną kartą nupurkštas fungicidu INTUP.

Žieminiai miežiai turi silpnesnę šaknų sistemą negu žieminiai kviečiai, todėl juos reikia tręšti papildomai. Apie tręšimo ypatumus ir chemines priemones nuo ligų, piktžolių ir kenkėjų kalbėjo UAB „Vitera“ vyr. agronomė R. Jonynė ir UAB „Biovaga“ direktorė D. Andrijauskaitė.

Rekomenduojami BACTOLiVE produktai

Kadangi žieminių miežių laukas atrodė labai gražiai, augalai gana aukšti ir užaugins didelę masę šiaudų, D. Andrijauskaitė rekomendavo naudoti preparatą „BACTOLive agro“, kuris ardo augalų liekanas dirvoje, skatina mineralizaciją ir greičiau atpalaiduoja augalams svarbius mitybos elementus bei gerina mineralinių medžiagų pasisavinimą. Šio biologinio produkto sudėtyje yra didelės koncentracijos naudingų Bacillus genties ir azotą fiksuojančių bakterijų, kurių funkcijos dirvožemyje skirtingos. Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad mūsų dirvos gana nualintos, todėl norint pagerinti jų struktūrą būtinos organinės medžiagos. Bacillus bakterijos ardo šiaudus ir ražienas po derliaus nuėmimo ir gerina organinių medžiagų mineralizaciją, aktyviai dalyvauja skaidant organinius junginius, skatina amonifikacijos ir nitrifikacijos procesus, stiprina kalio ir fosforo mobilizaciją, praturtina dirvožemį naudingomis maistinėmis medžiagomis ir leidžia geriau pasisavinti azotą, fosforą, magnį ir kalcį.

„BACTOLiVE agro“ reikia ištirpinti vandenyje ir purkšti ant ražienų po derliaus nuėmimo vieną arba pavasarį kartu su herbicidais.

Kitas sustojimas buvo žieminių kviečių laukas. Pasėlis vizualiai atrodė gerai, o apžiūrėjus šaknų sistemą nustatyta, kad ji galėjo būti ir geresnė, matyt, įtakos turėjo ne tik šaltas pavasaris, bet ir šiek tiek suvėluotas pavasarinis tręšimas.

R. Jonynė atidžiai apžiūrėjo augalus, išsakė savo nuomonę apie tręšimą, patarė, kokius cheminių preparatus naudoti apsaugai nuo piktžolių ir ligų.

Pasiteisino žiediniai volai

Lauko dienos dalyviai taip pat apžiūrėjo Apušoto kaimo laukuose ‘Prespekt’veislės žirnių pasėlį. Kaip pasakojo renginyje dalyvavęs patyręs agronomas A. Lugauskas, sėjant žirnius labai svarbu išlaikyti sėklos normą iki milijono sėklų hektare, kad nebūtų per tanku. Kadangi pavasarį žirniai ilgai nedygo, o pradėjo dygti dar ir netolygiai, todėl buvo panaudoti ir labai pasiteisino žiediniai volai.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį ir stebėti, ar žirnių pasėliuose neatsirado ligų židinių ir kenkėjų. Labai dažnai žirnius užpuola vaisėdžiai ir amarai, taip pat ligos. Pagal oro sąlygas ir pasėlio būklę gali tekti ir „Reglanu“ nupurkšti“, – sakė A. Lugauskas.

UAB „Biovaga“ direktorė D. Andrijauskaitė aiškino apie gumbelines bakterijas, kurios užauga ant ankštinių šaknų ir kaupia azotą. Lauko dienos dalyvių apžiūrėtame lauke ant žirnių šaknų tokių gumbelių dar buvo per mažai.

D. Andrijauskaitė pristatė ir pademonstravo „BonaSuper“ produktą, kuris yra naujos kartos silikoninė paviršiaus aktyvioji medžiaga, priskiriama prie sisteminių fungicidų ir insekticidų. Anot mokslininkės, šiandien ūkininkai augalų apsaugai naudoja ekonomiškai veiksmingas ir ekologiškas technologijas, todėl labai svarbų vaidmenį atlieka ir naujos paviršiaus aktyviosios medžiagos. Jos sustiprina augalų apsaugos produktų ir trąšų biologinį purškimo veiksmingumą pakeisdamos fizines purškiamo tirpalo savybes, padidindamos drėkinimą bei paskirstymą ant augalo paviršiaus.

Mokslininkė kalbėjo ir apie silikoninę paviršiaus aktyviąją medžiagą, mažinančią ir slopinančią darbinio tirpalo putojimą purkštuve.

Džiugina išgelbėtas žieminių kviečių pasėlis

Lauko dienos dalyvių grupė apsilankė ir Šiūrupio kaimo ūkininko Valdo Janušausko valdose. Ūkininkas turėjo kuo pasidžiaugti ir ką parodyti.

„Pavasarį labai prastai atrodė žieminių kviečių laukas. Galvojau, ką daryti – aparti ir sėti vasarines kultūras ar dar bandyti gelbėti pasėlį. Pasitarę su J. Lugauskiene, nusprendėme gelbėti“, – kalbėjo ūkininkas.

Žieminių kviečių laukas dabar atrodo gerai. O kad toks būtų, kiekvienam ha buvo atseikėta po 400 g rozarmino ir 2 kartus po 1 kg nutrivant+javams, dar vėliau – po 200 kg salietros. Ir tikrai žmogus gali džiaugtis, kad nereikėjo apturėti išlaidų apariant, iš naujo įdirbant ir sėjant kitą kultūrą. Štai ką reiškia specialisto konsultacija ir savalaikė pagalba augalams.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ir V. Janušausko vasarinius kviečius. Pasėlio laukas irgi atrodė gerai, kol kas didesnių ligų bei kenkėjų dar nesimatė. Javų sėkla buvo beicuota, prie beico pridedant BACTOLiVe SEED. Šis biologinis produktas skirtas žieminių ir vasarinių javų sėkloms beicuoti. Jame yra itin gerai parinktų Bacillus genties bakterijų ir Trichoderma harzianum grybo, duodančių naudos ir dirvožemiui, ir augalams. Kaip sakė mokslininkė, šis preparatas saugo nuo ligų, gerina dirvožemio biologinį aktyvumą, stimuliuoja šaknų sistemą, padeda pasisavinti sunkiai prieinamus mitybos elementus ir kt.

Beje, visos Lauko dienos metu buvo akcentuojama, kad reikia mažiau naudoti cheminių medžiagų, labiau orientuotis į biologinius ir organinius produktus, kurie gerina žemės struktūrą ir dirvos kokybę.

Vyr. agronomė R. Jonynė sulaukė daug klausimų apie vienų ar kitų preparatų naudojimą, poveikį, apie galimybę maišyti, dozes ir normas.

Toks ūkininkų, besiverčiančių augalininkyste bei grūdinių kultūrų auginimu, susitikimas buvo naudingas. Žmonės sužinojo naujausias grūdininkystės tendencijas, gavo informacijos apie naujus ir perspektyvius augalų priežiūros produktus, kurie ne tik didina derlių, bet ir praturtina dirvožemį. Ir laikas dabar labai tinkamas – dar galima taikyti įvairius tręšimo būdus, pasirinkti priemones apsaugai nuo ligų ir kenkėjų bei piktžolių.