home Kultūra Garsiausio Lietuvos išdaviko istorija sugulė į knygos puslapius

Garsiausio Lietuvos išdaviko istorija sugulė į knygos puslapius

Vieną iš paskutiniųjų besibaigiančio pavasario dienų Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko „Versus aureus“ leidyklos istoriko, Seimo nario Arvydo Anušausko naujausios knygos „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristatymas ir susitikimas su knygos autoriumi. Renginį vedė ir autorių kalbino bibliotekininkė Laima Vabolienė.

 

Į susitikimą su istoriku, politiku A. Anušausku atvyko nemažai knygos mylėtojų. Galima nuspėti, kad ne mažiau, nei susitikimas su pačiu knygos autoriumi, skaitytojus paviliojo ir kontroversiška knygos herojaus asmenybė. Ypač vyresniosios kartos atstovus, kurie dar mena laiką, kai gyveno minimas išdavikas Juozas Albinas Markulis. Knygos pristatyme buvo prieniečių, prisimenančių Markulį ir jo skaitytas medicinos paskaitas. Visiems, kurie susirinko į knygos pristatymą, buvo įdomu išgirsti apie šią asmenybę daugiau faktų, sužinoti, kas privertė jį tapti šaltakraujišku išdaviku, su kurio pagalba buvo suimta daugybė kovotojų už Lietuvos laisvę, sunaikinta didelė dalis Lietuvos partizanų vadų, susidorota su rezistentų šeimų nariais.

Susitikimo su skaitytojais metu istorikas, dr. A. Anušauskas pasidalijo mintimis, kaip gimė mintis rašyti knygą apie tėvynės išdaviką, kaip rinko medžiagą, kokiuose archyvuose lankėsi. Knygos autorius papasakojo apie J. Markulio gyvenimą – nuo jo gimimo Amerikoje, grįžimo su mama į Lietuvą, gyvenimo kaime ir patirtų bendraamžių patyčių iki to, kaip pasirinko kunigystę, kurią vėliau iškeitė į teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, o dar vėliau – į medicinos studijas, kaip buvo užverbuotas, kaip kūrė keršto planus, mezgė ryšius su partizanų vadais, kokiais būdais pelnė jų pasitikėjimą, kurį panaudojo kaip susidorojimo įrankį. Ir kaip sulaukė senatvės, taip ir nesulaukęs pelnyto atpildo?..

Nepaisant to, kad J. Markulį partizanai demaskavo ir keletą kartų mėgino jį likviduoti (todėl 1948 m., bijant susidorojimo, jis buvo išsiųstas į Leningradą), išdavikui nebuvo atkeršyta krauju. 1954 metais grįžęs į Lietuvą jis dar dėstė Vilniaus universitete, tapo docentu ir medicinos mokslų daktaru. Gyvenimo pabaigoje buvo Patologijos ir medicinos katedros vedėjas. J. Markulis mirė 1987 metais Vilniuje nuo onkologinės ligos, būdamas 74 metų, ir iki pat savo gyvenimo pabaigos „globojamas“ MGB.

Kam įdomu, perskaitę knygą, daugiau sužinos apie J. Markulio asmenybę bei tai, ką slėpė penki agento bylos Nr. 9249 tomai, kas užšifruota J. Markulio dienoraščiuose, kokios gyvenimo aplinkybės nuslėptos ir kokie asmeniniai bruožai iki šiol buvo nežinomi, kaip save motyvavo veikti prieš rezistenciją, kaip kūrė ir plėtojo atsisakymo nuo bet kokio pasipriešinimo okupantui idėją, kokie buvo KGB vertinimai ir apgaulės operacijos.