Paskutiniam skambučiui nuskambėjus…
Gegužės 25-ąją paskutinis mokyklinis skambutis nuskambėjo ir 36-iems Birštono gimnazijos 11 laidos abiturientams. Juos į paskutinę pamoką aktų salėje atvedė tie patys pirmokėliai, kuriuos Rugsėjo 1-ąją jie atvedė už rankučių į pirmąją klasę.
Ir pirmuosius šios įspūdingos dienos pasirodymus, muzikines kompozicijas mažieji dovanojo savo vyresniesiems draugams, nuoširdžiai, su šypsenomis kalbėdami apie didelius ir svarbius dalykus. Kol kas jie dar ne visai tai supranta, tačiau abiturientai širdimi pajuto, ką reiškia išgirsti paskutinį skambutį, užsiveriančias mokyklos duris, pajusti, kad tu čia jau ne šeimininkas, o tik svečias.
Kokie buvo šių metų abiturientai, kurie netrukus po egzaminų paliks mokyklą? Į šį klausimą pabandė atsakyti Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Asta Ferevičienė.
Pavaduotoja abiturientus palygino su sodo gėlėmis, kurioms išsiskleisti ir sužydėti reikia skirtingų sąlygų – vieniems daugiau saulės, kitiems pavėsio, apsaugos nuo skersvėjų, užuovėjos. „Šį sodą reikėjo ir genėti, jį aplankė ir vėjo gūsiai, kurie lenkė ir bloškė prie žemės, bet leido ir vėl atsitiesti. Vėjo gūsiai kartais gali pakelti labai aukštai, iki debesų, į saulę. Tačiau, kai būna sunku, reikia širdyje atrasti tą mažą vaiką, kuris žino, ką reikia daryti“, – kalbėjo A. Ferevičienė.
Per 12 mokslo metų mokytojai matė, kaip vaikai užaugo ir tapo jaunuoliais, dideliais vaikais, kuriems vis dar reikia ir gero patarimo, ir gero žodžio bei mokytojo padrąsinimo. O svarbiausia – tikėjimo savo jėgomis, kad prasidėjęs naujas gyvenimo kelias bus teisingas. Niekas nesako, kad jis bus lengvas, kad bus atrastas iš karto, kad nereikės grįžti ir tikslinti maršrutą…
Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė labiausiai pasižymėjusiems visuomeninėje veikloje ir įvairiose olimpiadose abiturientams įteikė Padėkos raštus. Juos gavo Aivaras Požaitis, Klaudija Petraškaitė, Diana Čepulytė, Gabrielius Jurgelevičius ir Miglė Žurauskaitė. Vedėja palinkėjo sėkmės laikant egzaminus ir tikėjimo savo jėgomis.
Apdovanojimus labiausiai nusipelniusiems vyresniems savo kolegoms įteikė ir vienuoliktokai, perėmęs iš dvyliktokų simbolinį raktą.
Ekrane buvo rodomas abiturientų sukurtas filmukas, kuriame jie kalbėjo apie mokytojus, padėjusius orientuotis ir turėjusius daugiausia įtakos, išmokiusius suprasti ir pamėgti vieną ar kitą jų dėstomą dalyką. O dabar – reikia kelti sparnus ir eiti užkariauti pasaulio. Ar jie stiprūs – parodys ateitis.
Nuoširdžiai nuskambėjo ir abiturientų žodžiai, kuriais jie atsiprašė mokytojų už per garsų juoką, išdaigas ir visokius kitokius nesusipratimus, į kuriuos dabar jau pažvelgia kitu kampu…
Po oficialiosios dalies mokyklos vidiniame kiemelyje laukė puikus 11-osios laidos abiturientų suolelis, prie kurio visi nusifotografavo kartu su auklėtoja Iveta Montvydiene ir paleido į dangų spalvotus savo svajonių balionus. Diena buvo graži ir saulėta, tad balionai pakilo labai aukštai ir nuskrido. Tad ir abiturientams visi linkėjo gero skrydžio…
