Praėjusią savaitę visas pasaulis buvo šokiruotas vaizdų, nufilmuotų Rusijoje. Ten pro žemės atmosferą prasibrovęs meteoritas sukėlė siaubą bei pridarė nemažai žalos.

Meteoritas, kuris, manoma, svėrė iki 10 000 t ir buvo apie 17 metrų skersmens, prasibrovė pro tankią Žemės atmosferą, kurioje dažniausiai sudega visi mažesnieji meteoritai, ir, priartėjęs prie žemės paviršiaus apie 30-50 km, sprogo. Dėl atmosferos tankumo visi mažesnieji meteoritai, iš kosmoso erdvės patekę į Žemės atmosferą, nuo trinties įkaista ir sudega. Todėl mes vasarą bei rudenį matome ryškų meteorų lietų, paliekantį ilgą uodegą – savo degančias liekanas. Didesnieji prasiveržia ir nukrenta į Žemę. Ne vienas nukritęs meteoras yra saugomas ir Molėtų observatorijoje. Tačiau tai nedideli meteorai, kurių skersmuo dažniausiai nesiekia 30 cm. Čeliabinsko meteoras pasitaikė didesnis. Kosmoso erdvėje vyraujant žemai temperatūrai, visi kosminiai kūnai taip pat yra įšalę. Šaltas meteoras, patekęs į šiltą Žemės atmosferą, pasielgia panašiai kaip mūsų virtuvėje esantis stiklainis, užpildomas karštu vandeniu. Nuo trinties į atmosferą įkaitusio meteoro paviršius pakeitė tankį. Žinome, kad kūnas šildomas plečiasi, o šaldomas traukiasi, taigi meteoras, veikiamas elementarių fizikos dėsnių, kaip ir tas greitai užkaitintas stiklainis sprogo. Sprogimo būta sunkiai atkartojamo – pagal NASA (Nacionalinė aeronautikos valdyba, JAV) duomenis, sprogimo galingumas galėjo siekti 500 kilotonų. Palyginkime: II pasaulinio karo metu ant Hirosimos Japonijoje  numesta atominė bomba sprogo 16 kilotonų galingumu. Sprogimo banga buvo užregistruota net už 6500 km, Aliaskos tyrimų centre. Galima sakyti, Čeliabinsko apylinkėms pasisekė. Sprogimo banga apgriovė kelis pastatus bei išmušė langų stiklus (kai kur ir su visais rėmais) net 6 aplinkinėse gyvenvietėse. Stiklų šukės sužeidė per 1000 žmonių. Palyginkime: Hirosimoje nuo atominio sprogimo žuvo per 80 000 žmonių, o 70 proc. miesto buvo tiesiog nušluota. Aukų Čeliabinske  išvengta. Nors danguje virš Rusijos griaudėjo trys sprogimai, daugiausia žalos pridarė tik vienas. Labiausiai po šio meteorito pasirodymo danguje ir po jo sprogimo visus domino jo nusileidimo vieta. Prisimenat Tunguskos (Krasnojarskas, Rusija) sprogimo 1908 m. padarinių nuotraukas ir iki šiol ten esančius vaizdus, tikėtasi išvysti kažką panašaus. Nors, palyginus numanomus Tunguskos ir Čeliabinsko meteoritų duomenis, galima susidaryti įspūdį, kad prieš šimtmetį įvykusio meteorito sprogimo, tikėtina, ilgai niekas nepakartos. Tunguskos meteoritas, manoma, sprogo 5-10 km aukštyje, o sprogimo galia galėjo siekti 30 megatonų arba 30 000 kilotonų. Manoma, kad meteoro dydis turėjo būti ne mažesnis nei 100 m. Nors apie aukas nežinoma, tačiau aplink sprogimo epicentrą, apytiksliai 2150 kvadratinių kilometrų plote, išguldyti 80 mln. medžių priverčia manyti, kad sprogimas turėjo girdėtis tikrai labai toli.

Čeliabinsko smalsuoliams teko nusivilti. Meteoritas visiems nušluostė nosis įlėkdamas į ežerą ir vietoj didelio kraterio palikdamas tik 8 m skersmens eketę lede, kuri taip glumino Rusijos tarnybas, bandančias atspėti, ar čia meteoro nusileidimo vieta, ar sveikuolių maudynių palikimas. Ir dar meteoras visus apgavo įkrisdamas ir taip pasislėpdamas po vandeniu, kad net narams nepavyko jo rasti. Aplink eketę rastos meteoro skeveldros pažėrė tik dar daugiau klausimų: ar jos yra Čeliabinsko meteoro, ar Rusijos tarnybų bandymas paslėpti nežinomos kosminės civilizacijos erdvėlaivio liekanas.

Po 16 valandų pro Žemę skridęs asteroidas 2012 DA14 privertė visus vėl eskaluoti mintį apie pasaulio pabaigą, o kai kurie asmenys, vadinantys save astronomais,  prisiekinėjo, kad pastarasis asteroidas irgi driokstelės į Žemę. 30 m skersmens ir 40 000 t masės asteroidas tikrai būtų pridaręs daugiau nuostolių. Tačiau visada nelaimė ištinka nelauktai ir netikėtai. Čeliabinsko meteoras buvo nepastebėtas ir niekas nežinojo, kad toks ruošiasi įsirėžti į Žemę, o asteroidas 2012 DA14 buvo žinomas iš anksto.

Artimiausiu metu meteorų lietūs mus aplankys kovo mėnesį. Tačiau jie bus nepavojingi, jais bus galima pasigrožėti.  Kovo 1 d. naktiniame danguje, jei nebus apsiniaukę, turėtume pastebėti krentančių žvaigždžių iš Persėjo žvaigždyno. Taigi sutemus reikėtų dairytis į šiaurės-vakarų naktinį dangų. Persėjo meteorai krenta lėtai, todėl labai įtempus akis nereikėtų dairytis. Jei dangus padovanos gražų reginį, Jūs jį tikrai pamatysite. Kovo 14 d. mus aplankys pavasariniai beta Leonidai, kurių reikėtų ieškoti Liūto žvaigždyne, pietryčių pusėje. Beta Leonidai, kaip ir lapkričio Leonidai, yra ryškūs ir krenta lėtai, bet pavasarį jų krenta žymiai mažiau. Kovo 18 d. naktį reikėtų akis pakelti tiesiai virš savo galvos. Čia meteorų lietus pasirodys prie Poliario – Šiaurės žvaigždės. Jie irgi kris lėtai ir švies labai ryškiai. Kovo 24 d. naktį krentančiomis žvaigždėmis mus nudžiugins Didieji Grįžulo ratai šiaurinėje naktinio dangaus pusėje. Jie padovanos greitų meteorų. Na, o kovo 28 d. vėlgi šiauriniame nakties danguje reikia dairytis Slibino (Drakono) žvaigždyno. Jis padovanos mums lėtai krentančių meteorų. Tikėkimės, tarp jų nebus nė vieno, kuris viršytų Čeliabinsko meteoro dydį.

 

Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close