Kaip aš kovojau su raudonaisiais
Ilmari Juutilainen, Kaip aš kovojau su raudonaisiais. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. – Vilnius: Briedis [2017]. – 232 p.: iliustr.
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – legendinio suomių padangių aso Ilmario Juutilaineno atsiminimus „Kaip aš kovojau su raudonaisiais“.
Nuo pat mažų dienų 1914 m. gimęs I. Juutilainenas žavėjosi knygose aprašytais įvairių šalių aviatorių žygdarbiais. Tai ir paskatino jį pasirinkti nelengvą karo lakūno kelią.
Įsismarkavus Žiemos karui I. Juutilainenas, kaip ir daugelis kitų Suomijos vyrų, stojo ginti tėvynės. Pirmoji jo pergalė – 1939 m. gruodį numuštas sovietų bombonešis DB-3. Iš pradžių I. Juutilainenas skraidė vienmotoriu naikintuvu „Fokker D.XXX“, Tęstinio karo metu persėdo į amerikiečių gamybos „Brewster Buffalo“, o savo šlovingų pergalių seriją užbaigė vokiško „Messerschmitt Bf 109“ kabinoje.
Oficialiai teigiama, kad per visą kovų karjerą 1939–1940 m. ir 1941–1944 m. I. Juutilainenas numušė 94 sovietų lėktuvus. Tačiau iš tiesų jų galėjo būti keliomis dešimtimis daugiau, nes dalis rezultatyvių atakų nebuvo patvirtintos.
Nepaisant nepatvirtintų pergalių I. Juutilainenas vis tiek laikomas rezultatyviausiu Suomijos pilotu ir vienu sėkmingiausių asų per visą pasaulinės karo aviacijos istoriją. Kitas suomis Hansas Windas nuo I. Juutilaineno atsiliko beveik dvidešimčia oro pergalių. Įdomus faktas, kad I. Juutilaineno lėktuvas niekada nebuvo pamuštas, o pats pilotas nepatyrė nė vieno rimtesnio sužeidimo, kuo pasigirti gali nedažnas nuolat oro kautynėse dalyvaujantis lakūnas.
I. Juutilaineno atsiminimai parašyti netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Daugelį savo pergalingų skrydžių I. Juutilainenas aprašo taip, lyg jie būtų įvykę vakar. Knygoje lakūnas pasakoja, kaip ore veikė suomių ir sovietų eskadrilės, aprašo tuomet naudotus abiejų kovojusių pusių lėktuvus, technines jų galimybes. Iš pasakojimų galima susidaryti nuomonę apie naikintuvo piloto taktiką, veikimą grupėje ir vienumoje, priešo puolimo kampą, gebėjimą iš anksto užimti patogią poziciją.
Nors savo gausumu Suomijos oro pajėgos gerokai nusileido sovietų aviacijai ir negalėjo suformuoti didžiulių lėktuvų armadų, viską kompensavo geresnis suomių parengimas, profesionalumas, o svarbiausia – motyvacija, troškimas visomis išgalėmis ginti savo šalį. Tai suomių pilotams leisdavo įveikti kur kas gausesnį, bet ne tokį patyrusį ir atkaklų priešą.
I. Juutilainenas – vienas iš nedaugelio suomių karių, dukart apdovanotų Mannerheimo kryžiumi. Jis kovėsi nuožmiai, tačiau visada išliko kilniu riteriu, kuris niekada nepersekiojo iš degančio lėktuvo bandančių išsigelbėti priešo karių.
Pokario metais legendinis karo asas dirbo civilinės aviacijos srityje, Suomijoje jo vardas visada tartas su pagarba. Mirė I. Juutilainenas 1999 m., sulaukęs 85 metų amžiaus.
