Po šimtmečius skaičiuojančiais skliautais nuskambėjo daugiau nei tūkstančio metų senumo giesmė Marijai
Gegužės mėnuo – Mergelės Marijos mėnuo. Todėl visą gegužę įvairiomis giesmėmis bei maldomis visame krikščioniškajame pasaulyje garbinama švč. Mergelė Marija – Dievo motina.
Švč. Mergelė Marija yra gana glaudžiai susijusi ir su įvykiu, kuriam šiemet suėjo 100 metų.
1917 m. gegužės 13-ąją, Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams – Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos.
Trys vaikai, iš netoliese esančio Aljustrel kaimo, Fatimoje ganė avis. 1917-ųjų gegužės 13-ąją, kaip kiekvieną dieną, visi trys kartu sukalbėję Rožinio dalį, apie vidudienį pamatė akinančią šviesą. Iš pradžių vaikai pamanė, kad tai žaibas. Bet šviesa negeso ir staiga joje pasirodė moteris spindinčiais baltais rūbais su rožančiumi rankoje. Švenčiausioji Mergelė vaikams sakė, kad jei žmonija neatsivers, ją ištiks didelės nelaimės; ragino kalbėti Rožinį, melstis už taiką ir už nusidėjėlių atsivertimą.
Šiemet, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, Vilniuje, švč. Mergelei Marijai nuskambėjo neįprasta giesmė – Akatistas. Jį bažnyčioje šv. Mišias aukojantiems broliams dominikonams bei šioje bažnyčioje besimeldžiantiems parapijiečiams padovanojo keletui dienų į bendras mokslo studijas pasinėrę Liturginės muzikos dirbtuvių studentai bei jų dėstytojas, garsus kompozitorius Pavelas Benbenekas (Paweł Bębenek).
Himnas Akatistas yra sukurtas Dievo Motinos garbei. Lotyniškoji himno versija, apie 800-uosius metus redaguota Venecijos vyskupo Kristupo, sako, kad autorius yra Germanas iš Konstantinopolio, miręs 733 metais. Akatistas siejamas su VII a. pradžios avarų žygiu prieš Konstantinopolį. Miesto apgultis buvusi labai nuožmi. Žmonės, matydami žymią priešų jėgų persvarą, kaip niekad suvokė savo bejėgiškumą ir šaukėsi Dievo pagalbos bei Mergelės Marijos užtarimo. 626 m. avarų antpuolis vadovaujant karvedžiui Heraklėjui buvo stebuklingai atremtas. Padavimas byloja, kad pergalės proga Konstantinopolio diakonas Georgijus Pisidas, tarnavęs Blachernuose esančios Dievo Motinos bažnyčioje, sukūrė himną Akatistą, apgiedantį Apreiškimą Mergelei Marijai ir Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį.
Himnas sudarytas iš 12 kondakų (gr. kontakum) ir 12 ikų (gr. ikos – buveinė, namas, menė, kambarys) – iš viso iš 24 dalių arba 12 giesmių, kurių kiekvieną sudaro kondakas ir ikas. Giesmės dalį kondaką teologine mintimi, laikantis pasakojimo ir tikėjimo tiesų, papildo ir plėtoja ikas, pasitelkdamas Marijos sveikinimus ir išvardijamąją eilėdarą. Kondakai užbaigiami priegiesmiu Aleliuja. Kiekvieną iką užbaigia tas pats priegiesmis: Sveika, Sužadėtine Mergele.
Šį himną bei kitas Motinos dienos šv. Mišių giesmes giedojo vos trims dienoms susivieniję per 40 vienų stipriausių liturginės muzikos atstovų, vargonininkų iš Lietuvos. Liturginės muzikos paslapčių bei giedojimo per trumpą laikotarpį juos mokė Liturginių muzikos dirbtuvių į Lietuvą iš Lenkijos specialiai pakviestas kompozitorius, dirigentas bei vokalistas Pavelas Benbenekas (Paweł Bębenek). Jis pasaulyje garsėja kaip naujos liturginės muzikos kūrėjas bei gaivintojas.
Kiekvieną savo kūrinį kompozitorius skiria Dievui. Jo vedamas jis juos ir kuria. Energijos ir meilės kūrybai nestokojantis kompozitorius, savo pašaukimą bei meilę liturginei kūrybai atrado po bažnyčios skliautais, po kuriais atrado ir savo širdies damą.
