Literatūrinė popietė, skirta B. Brazdžioniui atminti
Praėjusį pirmadienį mūsų šalyje prasidėjo 17-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė, kurios tema „#tuesibiblioteka“. Ta proga Birštono vienkiemio bibliotekoje buvo surengta literatūrinė popietė, skirta B. Brazdžionio 110- osioms gimimo metinėms.
Bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Gražina Andrulevičienė susirinkusiesiems pasakojo apie kiekvienais metais organizuojamą Nacionalinę bibliotekų savaitę, kuria siekiama skatinti žmones daugiau skaityti, dalyvauti diskusijose, išsakyti savo nuomones ir pageidavimus.
Kadangi popietė buvo skirta B. Brazdžionio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, bibliotekininkė pirmiausia ir pristatė poeto biografiją, veiklos ir kūrybos kelią.
B. Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėlių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje. Nuo 1908 m. su tėvais gyveno JAV, o 1914 m. grįžo į Lietuvą. Kai Pirmojo pasaulinio karo metais tėvas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, motina su Bernardu gyveno Pasvalio valsčiaus Žadeikių dvare.
Pradinę mokyklą būsimasis poetas lankė Pasvalyje, vėliau mokėsi Biržų gimnazijoje. 1929–1934 metais Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, aktyviai dalyvavo studentų akademiniuose būreliuose: ateitininkų „Šatrijos“ draugijoje, Humanitarų draugijos literatūros sekcijoje. 1931 m. išleido eilėraščių rinkinį „Amžinas žydas“.
Darbinę veiklą pradėjo mokytojaudamas, vėliau nuo 1937 m. dirbo „Sakalo“ knygų leidykloje, o 1940 m. pradėjo vadovauti Maironio literatūros muziejui.
Antrojo pasaulinio karo metais (1944 m.) pasitraukė į Vakarus ir Ravenbsurge dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1947 m. redagavo Lietuvių rašytojų draugijos metraštį „Tremties metai“.
1949 m. B. Brazdžionis atvyko į JAV ir gyveno Bostone, dirbo „Lietuvių enciklopedijos“ Visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi, redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“.
Nuo 1955 m. gyveno Los Andželo mieste, iki 1972 m. buvo „Lietuvių dienos“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak bibliotekininkės, B. Brazdžionio poezija originali ir individuali. Jo talentas paremtas lietuviškomis tradicijomis. Įkvėpimo jis ieškojo liturginėje literatūroje, kas suformavo savitos formos poetinę dvasią. Taip jis tapo tautiškas ir kartu visuotinai žmogiškas poetas. B. Brazdžionio kūrybai įtakos turėjo vokiečių romantikai bei modernieji rašytojai.
B. Brazdžionis yra išleidęs daug poezijos rinkinių, tarp jų ir pirmieji – „Baltosios dienos“, „Verkiantis vergas“, „Amžinas žydas“ ir kt. Vėlesniais metais parašyti rinkiniai („Didžioji kryžkelė“, „Vidudienio sodai“, „Po aukštais skliautais“) yra pelnę ir svarių apdovanojimų. 2002 m. skaitytojus pasiekė rinkinys „Bernardas Brazdžionis grįžta“, „Kalambūrai ir limerikai“, „Roads and Crossroads“, o 2004 m. – „Kas šviečia virš galaktikų visų“.
B. Brazdžionis yra vienas iš tokių kūrėjų, kurie turėjo labai daug slapyvardžių. Vytės Nemunėlio slapyvardžiu poetas išleido knygeles vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Drugeliai“, „Kiškio kopūstai“, „Laiško kelionė Argentinon“, „Dėdė Rudenėlis“, „Mokykla miške“, „Gintaro kregždutė“, „Pavasario upeliai“, „Pažiūrėk į dangų“ ir kt.
Kaip sakė G. Andrulevičienė, poetiniu požiūriu B. Brazdžionis yra tarp didžiųjų Lietuvos poetų.
Dalyvavusieji literatūrinėje popietėje žiūrėjo 1997 m. sukurtą dokumentinį filmą „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (režisierius Algirdas Tarvydas), kuriame parodyta jo veikla mūsų šaliai svarbiais apsisprendimo metais atgaunant Nepriklausomybę.
Bibliotekininkė B. Brazdžionio minėjimui buvo parengusi nedidelę jo parašytų knygų, poezijos rinkinių parodėlę.
B. Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
