Pasakose gyvena įvairios emocijos…

Penktadienį, balandžio 21-osios pavakarę, Birštono viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje vyko patyrimo seminaras, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus „Pasakose gyvena visos emocijos“. Su atėjusiais tėveliais, mamytėmis ir seneliais kalbėjosi psichologės Monika Linartienė ir Ieva Vainoraitė.

Šis įdomus, jaukus pašnekesių ir diskusijų vakaras – projekto „Universali biblioterapijos kalba“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, pirmasis renginys, surengtas klubo „Mama, mažylis ir knyga“ klubo nariams.

Biblioterapija – tai gydymasis skaitant knygas, kai knygos skaitomos norint susivokti savyje, nurimti, rasti atsakymus į egzistencinius klausimus. Tai dažniausiai vyksta, kai susitapatinama su vienu ar kitu kūrinio herojumi, išgyvenama susidariusi sudėtinga situacija ir išsprendžiama ramybės nedavusi problema. Suaugusiems žmonėms susivokti savyje pasitelkus knygas lengviau, nes jie žino, kokie jausmai ir emocijos sukyla, juos supranta ir atranda būdą, kaip tai įveikti. O kaip vaikams?

Seminaro pradžioje susirinkusioms mamytėms buvo užduotas klausimas, kokias pasakas jos skaito vaikams, kaip mažieji jas suvokia, kokius jausmus ir emocijas jos sukelia. Beje, daugelio nuomone, mūsų pasakos yra gana žiaurios ir netgi kai kuriems suaugusiems žmonėms skaitant jas neapsiverčia liežuvis įvardyti tokius dalykus kaip išsukta gyvūnėlio kojelė, išpjautas liežuvis, nukirsta galva… Tokios pasakos, nors ir baigiasi gerai, bet vaikams įvaro baimę, todėl jie naktimis sapnuoja košmarus.

Psichologės Ieva ir Monika klausė susirinkusiųjų, po to aiškino, kas yra emocijos, kas yra jausmai ir kuo jie tarpusavyje skiriasi. Pasak viešnių, emocija (pyktis, baimė, džiaugsmas) – tai staigus netikėtas pojūtis, kylantis netikėtai, o jausmas – būsena, kuri gali užtrukti gan ilgai (meilė, pasididžiavimas, gėrėjimasis).

Vaikai mokosi pažinti supantį pasaulį iš suaugusiųjų, žmonių, kurie dažniausiai būna šalia. Tačiau susidūrę su stipriomis neigiamomis emocijomis jis nežino, kas su jais darosi, kaip iš tos būsenos išeiti.

Pasak psichologių, kiekviena emocija turi savo funkcijas, o neigiamas emocijas vaikas linkęs sutapatinti su „blogaisiais“ pasakų veikėjais, tokiais kaip raganos, slibinai.

Taigi, reikia pasirinkti būdą, kaip nepykti, arba kaip iš tokios situacijos išeiti pasitelkus kokį nors tam skirtą kūrinį, padedantį išspręsti problemą, suteikiantį viltį. Kaip sakė psichologė Monika, pyktis nėra blogas jausmas, jeigu jis nukreipiamas į konkrečią veiklą, jeigu padeda ieškoti išeities.

Psichologė perskaitė visiems žinomą pasaką apie bjaurųjį ančiuką. Kiekvienas seminaro dalyvis pasakojo, kokios emocijos kilo, kokie mintys ir kokie jausmai užplūdo. Beje, tų jausmų ir pamastymų kiekvienas turėjo gana nemažai ir labai skirtingų. O ką gali suprasti ir išgyventi vaikas, klausydamas tokios pasakos, nors ji ir baigiasi gerai? Tad reikia su vaikais, nesvarbu, kokio jie amžiaus, pasakas ne tik skaityti, bet apie jas ir kalbėti, analizuoti, atskirti emocijas ir jausmus, kurie kyla. Juk ir šio seminaro pavadinimas buvo apie jausmų gamą, gyvenančią pasakose ir lydinčią mus visą gyvenimą.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close