Birštonui trūksta strateginio proveržio

Birštonas per 2016 m. išgražėjo, buvo paskelbta apie naujų projektų įgyvendinimą, atsidarė naujų įstaigų. Tai džiugina. Kurorto bendruomenė, verslininkai ir politikai stengiasi bei dirba puoselėdami miestą. Tačiau džiaugiantis pasiekimais reikia matyti visą vaizdą, kaip Birštonas atrodo šalia kitų miestų, kur neišnaudojamas potencialas ir į ką būtina atkreipti dėmesį.

Neišsaugome gyventojų

Miestas plečiasi, gražėja, tačiau gyventojams vis dar neatrodo, kad čia gera gyventi. Tai liūdina. Nepaisant politikų pastangų ir naujų investicijų, niekaip nepavyksta išspręsti neigiamo emigracijos reiškinio. 2016 m. iš Birštono savivaldybės išvyko 226 (prieš metus 178), o atvyko tik 157 (prieš metus 169). Taigi savivaldybė neteko beveik 70 gyventojų, daugiau nei per 2015 m. Tai daug blogiau, kai žinome bendrą nedidelį gyventojų skaičių.

Gyventojų netekimas signalizuoja, kad miesto gerovė nepasiekia visų žmonių, be to, esame nekonkurencinga savivaldybė, palyginti su kitais miestais. Nebus gyventojų, nebus mokesčių ir tada kam išvis reikalinga valdžia? Taip, yra dar blogesnius rezultatus fiksavusių savivaldybių, tačiau turime lygiuotis į lyderius, su kuriais konkuruojame dėl talentų. Vilniuje gyventojų daugėjo beveik tūkstančiu, Neringoje beveik 70!

Esame senstantis miestas

Šalia vis nepažabojamos emigracijos turime ir kitą labai prastą demografinį rodiklį: nepritraukiame ir neišsaugome jaunimo. Jeigu mieste negyvens jauni žmonės, tai nebus ir vaikų, nereikalingi bus darželiai, mokyklos, trūks darbingo amžiaus specialistų, tada nebeateis ir investicijos. Miestui trūksta kryptingos politikos, kaip pritraukti jaunas šeimas, kad jos matytų savo ateitį Birštone.

Statistikos departamentas skaičiuoja išvestinį demografinės senatvės koeficientą, kuris parodo, kiek proporcingai bendruomenėje yra jaunimo, kiek senjorų.

2016

181

91

99

2014

177

93

101

2012

178

94

103

Statistikos departamento duomenys

Palyginti su Vilniumi ar Neringa, Birštone dukart mažiau yra jaunų žmonių ir dukart daugiau senjorų. Deja, bet situacija kasmet ne tik negerėja, kaip Vilniuje ar Neringoje, bet blogėja. Senjorai yra labai svarbi mūsų bendruomenės dalis, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į jaunimo reikalus. Turime kelti tikslus ne tik sustabdyti jaunuolių išvykimą iš miesto, bet ir paskatinti juos apsigyventi mieste, kviesti persikelti iš didžiųjų miestų ir užsienio.

Pagrindinė problema – maži atlyginimai

Kodėl Birštone susiduriame su demografiniais praradimais? Pirmiausia, maži atlyginimai. Jeigu lyginsime su Vilniumi ar Neringa, tai birštoniečiai per mėnesį uždirba 100 ar net 250 eurų mažiau. Tai didelis skirtumas, jis nemažėja jau daug metų. Žinome, kad Birštone daug darbo vietų kuriama viešbučių, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų sektoriuje, o šios darbo vietos kaip tik pasižymi ne pačiais didžiausiais darbo užmokesčiais.

Statistikos departamento duomenys

Taigi Birštono politikai turi šalia rekreacijos vystymo išskirti kitą geriau apmokamą sektorių, kuriam teiktų prioritetą. Šis alternatyvus sektorius jokiu būdu negali būti taršus ir turėtų derėti su rekreacija, tačiau padėtų pritraukti daugiau gyventojų bei kurtų aukštesnę pridedamąją vertę. Galbūt tai galėtų būti medicinos turizmas, turiu galvoje ne SPA ar sanatorinį gydymą, bet chirurgines, plastines operacijas, odontologijos paslaugas ir kita. Nuo Birštono visai netoli Kaunas ar Vilnius, iš kurių nesunku būtų pakviesti vizituojančių gydytojų. Taip būtų galima pasiekti sinergiją, kai atvykęs turistas ne tik pailsėtų, bet galėtų rimčiau pataisyti sveikatą. O gal ši idėja netinkama, gal geriau kurti informacinių technologijų miestelį? Tokios paslaugų šakos pasižymi aukšta pridedamąja verte, konkurencingais atlyginimais ir puikiai dera su kurorto aplinka.

Savivaldybė, kaip vienas iš pagrindinių kurorto darbdavių, taip pat neturėtų likti nuošalyje. Miestas visiems savo tarnautojams ir valdomų įmonių darbuotojams turėtų mokėti bent 10 proc. aukštesnius atlygius nei rinkoje. Taip būtų sukuriama paskata ir privačiam sektoriui pasiūlyti didesnes algas. Kai kas sakys, kad tai populizmas, tačiau didėjant atlyginimams bus sumokama daugiau mokesčių, kurie grįš į miesto biudžetą. O didesnės algos leis pritraukti daugiau gyventojų, kurie irgi mokės mokesčius.

Kai džiaugiamės laimėjimais, nepamirškime pamatyti ir trūkumų, kad galėtume susitelkti ir pasiekti dar geresnių rezultatų mūsų Birštono proveržiui.

 Doc. Remigijus Zolubas