IN MEMORIAM EUGENIJUS KAMARŪNAS
Meilė neišnyksta.
Mirtis nieko nereiškia,
aš tik perėjau į gretimą kambarį…
Aš esu aš – jūs esate jūs.
Aš visada būsiu tuo, kuo buvau jums.
Vadinkite mane tuo vardu,
kuriuo mane visuomet vadinot,
kalbėkit su manim, kaip visada kalbėjot…
Nebūkit iškilmingi ar liūdni, šypsokitės, galvokite apie mane, melskitės už mane…
Gyvenimas reiškia viską, ką reiškia iki šiol.
Kodėl aš turėčiau būti anapus jūsų minčių? Ar vien todėl, kad esu anapus jūsų regėjimo? Aš nesu toli – tik kitoje kelio pusėje.
Šv.Augustinas
Balandžio 10 d., praėjus pusantro mėnesio po gražaus 65-erių metų jubiliejaus, netekome mokytojo, istoriko, orientacinio sporto profesionalo, vandens turizmo entuziasto, buvusio SKAT Prienų kuopos vado, Sąjūdžio aktyvisto, žmogaus, gerai supratusio, kas yra pareiga Tėvynei, ir pasiryžusio už ją gyvybę paaukoti. Netekome kolegos, gero ir puikaus bičiulio. Iš šio gyvenimo išėjo išsilavinęs, tolerantiškas, plataus akiračio žmogus, palikęs šimtus nepadarytų darbų, neįgyvendintų svajonių, dešimtis neįveiktų upių…
Mielas Eugenijau, kreipiamės į Tave tuo vardu, kuriuo prašai šv. Augustino žodžiais. Neatsisveikiname, tik palydime į tolimą kelią – savo gamintu, o gal debesų laivu. „Mano upės jau mažėja. Dar liko Minija, Venta… O kitos bus mažesnės ir man bus sunku išsitekti su savo plaustu“, – kaip pranašiškai, simboliškai, lyg numatydamas trumpėjantį savo laiką šioje žemėje, prieš keletą metų pasakei, įveikęs eilinę keliasdešimties kilometrų atkarpą viena iš Lietuvos upių. Ar pameni, kaip džiaugeisi mažais gamtos stebuklais, kaip didžiavaisi gražiausiu pasaulyje Lietuvos kraštovaizdžiu, sutiktais žmonėmis, kiek nuotraukų padarei senutėliu, patikimu juostiniu fotoaparatu, kurio sakei nekeistum į jokį modernų. Tavo filosofinis požiūris į gyvenimą, nuostabus humoro jausmas, mokėjimas pasijuokti iš savęs – žinant, kiek gyvenime reikėjo skausmo ir kančios patirti – verčia stebėtis ir žavėtis. Begėdiškai menkos tampa mūsų kasdieninės problemos prieš tokį didelį Tavo tikėjimą ir optimizmą.
Mielas Eugenijau, Tu nesi toli – esi ir būsi šalia, tarp mūsų. Prisimename ir prisiminsime Tave su šypsena, nes tokie buvo visi ilgi ir trumpi gyvenimo susitikimai.
