Lietuvos miškai veši atsidavusių miškininkų dėka

Valstybės valdomi miškai šalyje užima per 2 mln. hektarų – maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos ir yra vertinami daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų. Nenuostabu, kad juose esančių išteklių gausinimas ir aplinkosauga laikomi vienais svarbiausių valstybės uždavinių. Daugiausiai prie miškų išsaugojimo prisideda miškininkai, kuriems darbo netrūksta visus metus.

Dangų remiantys medžiai

Prienų miškų urėdijos teritorijoje yra daugiau kaip 32 tūkst. ha miškų. Didžioji dalis – per 20 tūkst. ha – valdomi urėdijos, daugiausiai – pušynai. Valstybiniai miškai suskirstyti į 7 girininkijas: Birštono, Išlaužo, Meškapievio, N.Ūtos, Prienų, Šilavoto ir Verknės. 

Vyriausiasis Prienų miškų urėdijos miškininkas Tadas Zubavičius sako, kad pas juos auga turbūt aukščiausi medžiai Lietuvoje: „Degsnės miško maumedyno aukščiausias pasistiebęs net į 49 m aukštį“, o medyno tūris vienas didžiausių Europoje ir siekia 1300 ktm/ha.

Šiuo metu svarbiausias miškininkų darbas – miško sodinimas. Kaip tik dabar vyksta tinkamų žemės plotų paruošimas ir menkavertės augalijos šalinimas, tvarkoma dirva, paskirstomi ir sodinti paruošiami sodmenys.

Šiemet urėdija planuoja atsodinti 120 ha iškirstų miškų, 17 ha atkurti mišriu būdu – iš dalies atželdinti savaime, iš dalies atsodinti. Dar 5 ha planuoja įveisti naujų miškų buvusiose pievose. „Miško sodinimas jau įsibėgėjęs sausesnėse Birštono, Meškapievio ir Prienų girininkijose, kitos šlapesnės dar laukia savo eilės“, – patikslina miškininkas.

Jei žiema – geriausias laikas kirsti medžius, tai pavasaris tinkamas metas surinkti miške susikaupusias šiukšles, tiesti bei tvarkyti kelius, ugdyti jaunuolynus, prižiūrėti želdinius ir pasiruošti gaisrų sezonui. Tokiais rūpesčiais šiuo metu gyvena Prienų miškininkai.

Pritaikyta poilsiauti

Į urėdijos teritoriją patenka didžioji dalis – per 12 tūkst. hektarų – Nemuno kilpų regioninio parko, taip pat nedideli plotai Aukštadvario regioninio parko ir keli valstybiniai draustiniai – Ąžuolų botaninis, Alšios hidrografinis bei paprastosios pušies genetinis draustinis.

„Savo bioįvairove unikali Balbieriškio giria, pušies medynais stebina Prienų šilas, savo didingumu unikalus Verknės girininkijoje augantis Didysis Gojaus Ąžuolas“, – pasakoja Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas.

Prienų miškų urėdijoje yra keli didesni objektai svarbūs gyventojų poilsiui ir rekreacijai. Vienas tokių – pėsčiųjų ir dviračių takas Žvėrinčiaus miške. Per šį mišką nuo Birštono iki Prienų nutiestas 10 km ilgio takas, palei kurį įrengtos poilsio aikštelės, galima pamatyti išvirtusį Žvėrinčiaus ąžuolą, retai pasitaikančias apykaklinės formos pušis. O štai šiaurės rytinėje Žvėrinčiaus dalyje įrengta paukščių stebėjimo vieta, nes Nemuno salose peri tokie saugomi paukščiai kaip mažosios žuvėdros, raudonieji tulikai.

 

Kita įdomi urėdijai priklausanti vieta – Atminties takas Alksniakiemio miške, kur pastatyta 11 medžio skulptūrų, skirtų Nepriklausomybei. Šioje poilsiavietėje yra įrengtos poilsio aikštelės su baldais, laužavietė.

Vyr. miškininkas pamini ir Giraitiškių bei Guostaus ežero poilsiavietes, kurios taip pat dažnai lankomos turistų ir yra pritaikytos jų reikmėms.

Daugiau lėšų miškams

Dabartinis miškų ūkio valdymo modelis, kai miškų sektorių prižiūri regionuose įkurtos 42 urėdijos, Valstybinis miškotvarkos institutas ir Generalinė miškų urėdija, egzistuoja beveik 20 m. Aplinkos ministerijos iniciatyva miškų ūkio valdymą planuojama perduoti naujai įkurtai įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 regionuose veikiančiomis urėdijomis.

Jos ir toliau vykdytų įprastines funkcijas, išskyrus bendrąjį įmonės veiklos administravimą, strateginių investicijų planavimą ir įgyvendinimą, joms būtų paliekama ir tam tikra medienos prekybos dalis.

Aplinkos ministerijos žiniomis, regioninėse urėdijose šiuo metu dirba apie 800 administracijos darbuotojų, kurie neretai dubliuoja tas pačias funkcijas. Administracinėms reikmėms urėdijos išleidžia 35 proc. lėšų nuo apyvartos, nors dalis šių pajamų galėtų skirti miškų atkūrimo darbams.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, kad reinvesticija į miško pridėtinę vertę šiuo metu yra apie 76 proc., tačiau norint išlaikyti miško ekosisteminį stabilumą, ji turėtų siekti mažiausiai 80 proc. 

Konsoliduoti urėdijas yra rekomendavusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare Lietuva siekia tapti 2018–2019 m.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close