Verslas ieško būdų išlaikyti esamus santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit“
Kovo 29 d. Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ekonomikai ir atskiroms pramonės šakoms vis dar yra sudėtinga, galimas poveikis priklausys nuo būsimojo santykių tarp ES ir JK modelio, kuris kristalizuosis netrukus prasidėsiančių derybų metu.
Planuojama, kad šiandien prasidėjęs JK išstojimo iš ES procesas užtruks ilgiau nei dvejus metus, po kurių greičiausiai seks kelis metus trunkantis pereinamojo laikotarpio režimas. Iki šio momento santykiai bus plėtojami ES teisės rėmuose, todėl šiuo trumpuoju laikotarpiu įmonės gali nepatirti didesnių nepatogumų.
„Visgi besitęsiantis politinis, teisinis ir reguliacinis netikrumas jau šiandien verčia įmones tinkamai įvertinti su „Brexit“ susijusias vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes rizikas bei atitinkamai planuoti investicijas, eksporto strategiją ir plėtros planus“, – sako Tomas Vasilevskis, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas BUSINESSEUROPE.
Tikėtina, kad, pasirinkus „kietąjį“ „Brexit“ kelią, Lietuvos įmonės patirs daugiau kliūčių ir nepatogumų dėl galimų muitų ir muitinės procedūrų, pasikeitusių techninių reglamentų atitikimo vertinimo, įmonių teisės, apskaitos, mokestinės aplinkos, paslaugų teikimo, darbuotojų perkėlimo įmonių viduje, įdarbinimo, duomenų perdavimo ir kitų sričių taisyklių.
„Dėl muitinės procedūrų, galimų pasienio pralaidumo problemų, darbo laiko ir kitų taisyklių pasikeitimo Lietuvos vežėjai gali patirti administracinius, laiko ir kitus susijusius kaštus. Pasikeitusios Jungtinės Karalystės prieigos prie ES vidaus rinkos sąlygos įtakos Londone įsikūrusių Lietuvos startuolių plėtros strategijas“, – teigia LPK atstovas BUSINESSEUROPE.
Pasak T. Vasilevskio, energijai imlios pramonės šakos ilguoju laikotarpiu gali pajusti poveikį galimai peržiūrėtų ES įsipareigojimų klimato kaitos srityje. ES institucijos taip pat turės priimti sprendimus dėl struktūrinių fondų bei Europos strateginių investicijų fondo galimybių naujomis aplinkybėmis. Prognozuojama, kad JK universitetų patrauklumas nesumažės, tačiau gali keistis ES piliečių stojimo mokestinės ir mainų programų sąlygos.
Įtakingiausia Europos verslo organizacija BUSINESSEUROPE ir jos narės – nacionalinės verslo konfederacijos, tarp kurių ir LPK – ragina derybininkus užtikrinti, kad naujasis ES ir JK santykius po „Brexit“ reglamentuojantis modelis garantuotų kaip įmanoma glaudesnius ekonominius santykius tarp ES ir JK, derybininkai vengtų bet kokio dviprasmiškumo dėl laisvosios prekybos įsipareigojimų iš abiejų pusių, o patekimas į ES bendrąją rinką būtų paremtas teisinga pusiausvyra tarp teisių ir pareigų.
LPK atkreipia dėmesį, kad „Brexit“ yra susijęs su daug netikrumo veiksnių, todėl šių derybų rezultatai bus labai svarbūs ir Lietuvos verslui. Nemaža dalis ES, JK ir Lietuvos darbo vietų priklauso nuo eksporto, o gamybos procesai glaudžiai persipynę visoje Europoje, todėl LPK prisideda prie BUSINESSEUROPE siūlymų vengti nereikalingų kliūčių prekybai ir investicijoms, taip pat nesąžiningos konkurencijos sąlygų kūrimo.
Pasak T. Vasilevskio, būtina užtikrinti, kad derybų procese nebūtų aukojamos pamatinės ES Vidaus rinkos laisvės ar ardomas rinkos integralumas. Kad įmonėms žalingas netikrumas neužtruktų, būtina siekti, kad derybos nebūtų užtęstos ir užsibaigtų per „protingą“ laiką.
„Labai svarbu, kad artėjančiose sudėtingose ir politiškai itin jautriose derybose Lietuva ir ES siektų kiek įmanoma glaudesnių santykių su Jungtine Karalyste išlaikymo ir maksimaliai sumažintų numatomą žalingą poveikį prekių, paslaugų, kapitalo, duomenų ir asmenų judėjimui tarp ES ir Jungtinės Karalystės“, – sako Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas.
Jo teigimu, tvyrant tokiam neapibrėžtumui Lietuvoje ir ES turi būti neatidėliotinai įgyvendinamos būtiniausios konkurencingumą stiprinančios reformos, kurios gerintų verslo aplinką, investicinį klimatą, sąlygas eksportui, investicijoms, skaitmeninimui ir inovacijų plėtrai.
