Lietuvai pagražinti draugija vykdys tęstinius projektus

Kovo 2 dieną Birštono bendruomenės namuose vyko Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Renginyje dalyvavo Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Vytas Kederys ir Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis.

Beveik visi numatyti darbai padaryti

Susirinkimui pirmininkavo Juozas Aleksandravičius, sekretoriavo Nijolė Raiskienė. Ataskaitą apie nuveiktus darbus pristatė Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus pirmininkas Tadas Zubavičius.

Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius 2016 m. daugiausia dėmesio skyrė talkų organizavimui ir piliakalnių tvarkymui. Draugijos nariai valė Šilėnų ir Matiešionių piliakalnius nuo išvartų ir šabakštynų, dalyvavo miško sodinimo talkoje, su Birštono gimnazijos mokiniais gamino inkilus ir juos iškėlė. Draugijos nariai visada aktyviai dalyvauja Žemės dienos bei Valstybės dienos minėjimuose, kartu su birštoniečiais gieda „Tautišką giesmę“ prie Vytauto paminklo Birštone ir ant Matiešionių piliakalnio. Pirmininkas paminėjo, kad nemažą iniciatyvą Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius parodė ir statant paminklą Juozui Tumui-Vaižgantui. Prie paminklo statymo darbų finansiškai prisidėjo ir Lietuvai pagražinti draugijos kitų rajonų ir miestų skyriai. Paminklas buvo iškilmingai atidengtas birželį vykusios kurorto šventės metu.

Kiekvienais metais draugijos nariai tradiciškai pažymi Baltų vienybės dieną (rudens lygiadienį, rugsėjo 20 d.) ir aplanko Birštono savivaldybėje esančius piliakalnius, uždega ugnį, dainuoja lietuviškas dainas, o išvykoje dalyvaujanti Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė pasakoja apie piliakalnius įvairius padavimus ir legendas. Reikia pasidžiaugti, kad prie Lietuvai pagražinti draugijos narių prisijungia ir daugiau norinčiųjų susipažinti su savo krašto istorija.

2016 m. nemažai buvo surengta ir pažintinių ekskursijų. Vasarą, liepos mėnesį, draugijos nariai aplankė buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus tėviškę, muziejų Marijampolėje, taip pat ir rašytojos Žemaitės kapą. Metų akcentas buvo pažintinė kelionė į Lenkiją, kurios metu pabuvota Kenštyne, Vilko guolyje, ir Šv. Lipkos vienuolyne.

Finansinę ataskaitą už 2016 metus parengė Laimutė Raugevičienė, o perskaitė pirmininkas T. Zubavičius. Pagal pateiktus duomenis, visos gautos ir išleistos lėšos yra pagrįstos dokumentais. Draugijos nariai vieningai pritarė abiem ataskaitoms.

Darbai bus tęsiami ir šiais metais

T. Zubavičius pristatė ir šių metų renginių planą. Dauguma veiklų bus tęstinės. Ir ateityje Lietuvai pagražinti draugijos nariai tvarkys piliakalnius, organizuos talkas, vyks į pažintines ekskursijas. Šiais metais Baltų vienybės dieną draugijos nariai irgi žada minėti lankydami piliakalnius, tačiau pats paskutinis aplankytas bus Punios piliakalnis, kur vyks tai progai skirtas renginys bei konferencija.

Pirmininkas priminė, kad pereitais metais liko nepadaryta rodyklė į Babronių piliakalnį, tad šiemet teks padaryti dvi – į Babronių ir Šilėnų piliakalnius.

Diskusijų metu Teresė Murauskaitė pažymėjo, kad visi Birštono savivaldybėje esantys piliakalniai gali būti prižiūrėti, tik reikia visoms visuomeninėms organizacijoms, bendruomenėms susėsti ir kartu aptarti, kurie kokius piliakalnius tvarkys.

Atkreiptas dėmesys į kurorto medžius

J. Aleksandravičius atkreipė dėmesį į kurorto teritorijoje augančius medžius. Anot jo, nyksta centrinis parkas, kuriam įrengti buvo skirta labai daug lėšų. Parke jau nebematome kurapkų ir kiškių, juos išbaido šienavimo technika, be to, išpjovus visą pomiškį, gyvūnėliams nėra kur glaustis. J. Aleksandravičius paminėjo ir daugiau negerų reiškinių, tokių kaip kelmų rovimas ir nedovanotinas elgesys su medžiais. „Ar kas atkreipė dėmesį, kaip kankinasi pagrindinėje gatvėje neseniai pasodinti kaštonai? Dar neužaugę, o jau miršta, nes per šaknis gauna druskos. Jau neliko ir po medžiais augusių augalų. Kęstutis Pranculis Birštone pasodino nemažai tulpmedžių, tačiau jie nušienaujami. Nors sakoma, kad daugiau pasodinama, negu nušienaujama, tačiau ar kas suskaičiavo, kiek jų užauga?“ – klausė J. Aleksandravičius.

Susirinkime kalbėta ir apie kapinėse augančius medžius. Nuo senų laikų kapinėse buvo sodinami ir augo medžiai. Sako, kad juose gyvendavo, jų šakose supdavosi vėlės. O dabar žmonės prašo leidimo išpjauti medžius, nes ant kapų prikrinta lapų…

Buvo prisimintas ir prieš Kalėdas nupjautas prie Birštono girininkijos augęs kėnis, taip pat kiti kurorte pjaunami ir genimi medžiai. Negerai, kad išpjaunami visi Nemuno pakrantėje augantys krūmai, nes jie turėtų saugoti krantinę nuo pavasarį nešamų ledų. Lietuvai pagražinti draugijos narių manymu, kai kuriuos klausimus turėtų spręsti komisija, sudaryta iš savivaldybės specialistų ir Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojų, – jie turėtų būti atsakingi už mūsų gamtą.

Svečių pasisakymai ir apdovanojimai

Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Vytas Kederys dėkojo Lietuvai pagražinti draugijos nariams už aktyvią veiklą, už jų iniciatyva tvarkomus piliakalnius, už šį jų darbą iš meilės savo kraštui, be jokio atlygio. Reaguodamas į pastebėjimus, kad piliakalnius reikia globoti ir prižiūrėti, V. Kederys sakė, kad šie metai yra paskelbti Piliakalnių metais, todėl prašys ir specialistų pagalbos bei konsultacijų, ir bendruomenes burs jų priežiūrai. Į bendrą darbą bus įtraukiami ir mokiniai.

Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas J. Dingelis pasidžiaugė, kad birštoniečiai labai rūpinasi savo miestu, kad jiems rūpi kiekvienas medis, kiekvienas piliakalnis ir jo būklė. Pirmininkas pristatė Lietuvai pagražinti draugijos veiklą Lietuvos mastu, su kokiomis problemomis draugija susiduria ir kaip jas sprendžia, kaip bendrauja su jaunimu ir skatina geriems, naudingiems darbams.

J. Dingelis padėka įvertino Onutės Velykienės veiklą, o Birštono skyriaus pirmininkas T. Zubavičius už gerą darbą įteikė padėkas Ramutei Milušauskienei, Juozui Aleksandravičiui ir Genovaitei Vaitkelevičienei. T. Murauskaitei buvo padėkota už didžiausią piniginį indėlį į J. Tumo-Vaižganto paminklo statybą. J. Dingelis gerai įvertino ir skyriaus pirmininko T. Zubavičiaus darbą 2016 metais ir dovanų įteikė knygą.