Juos suvedė aistra fotografijai ir dailei
Nors šiuolaikinio gyvenimo tempas yra beprotiškas, vis daugiau žmonių supranta, kad fizinė ir psichinė sveikata nėra beribė, kad norint išlikti kuo ilgiau darbingam, reikia savimi rūpintis. O kai rūpinimasis fiziniais poreikiais sutampa dar ir su pomėgiais, gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis.
Tokie – laimingi, besišypsantys, besidžiaugiantys atradę save ar dar einantys ieškojimo keliu – yra Prienų meno mokyklos Dailės klasės mokytojo Vlado Tranelio įkurtos suaugusiųjų grupės mokiniai, kurie tris kartus per savaitę, vakarais, skuba į dailės ir fotografijos pamokas. Iš dvylikos lankančiųjų pamokas vieni mokosi ir piešimo, ir fotografijos, kiti stengiasi daugiau įgyti konkrečios srities žinių. Nors visi suaugusiųjų grupės mokiniai yra įvairaus amžiaus ir skirtingų profesijų atstovai – nuo tarnautojų, vadybininkų, buhalterių iki verslininkų, įmonių savininkų ir senjorų, visus juos suvedė aistra dailei ir fotografijai.
Svajonių vedami…
Verslo vadybą ir administravimą baigusi Zita sako dailės studiją atradusi visai atsitiktinai. Moteris džiaugiasi pagaliau įgyvendinusi seną svajonę. Ne naujokė dailėje Renata (kuri dar prieš keletą metų ruošėsi lankyti šią studiją, bet tuomet nesusirinko grupė) yra jau ir savo tapybos darbų parodą surengusi. Ji sako, kad dailė visada bus pirmoje vietoje, bet malonu artimiau susipažinti ir su fotografija. „Dailė yra mano viena iš gyvenimo svajonių. Šioje srityje tobulėjimui ribų nėra. Man tai – pabuvimas su savim, labai dažnai patiriamas laimės ir adrenalino jausmas, savotiška emocinė iškrova“, – sako Renata.
Antrus metus grupę lankanti Diana prisipažįsta, kad nėra lengva visada suderinti darbą ir užsiėmimus, bet baigti „studijų“ net neketina, nes labai nori išmokti tiek piešti – išgauti įvairiausius atspalvius, spalvas, tiek fotografuoti – tobulai valdyt fotoaparatą. Be to, sako jaučianti didelį šeimos (kurios dauguma narių taip pat domisi fotografija – aut. past.) palaikymą.
Pirmus metus studiją lankantis projektų vadovas Pranas apgailestauja kažkuriam laikui „studijas“ apleidęs, bet dėl labai svarbios ir pateisinamos priežasties, dėl kurios jį reikia nuoširdžiai pasveikinti, – šeima neseniai pasipildė dvynukėmis. Pranas teigė labai rimtai nusiteikę išmokti dailės, fotografijos ir nuotraukų apdorojimo meno, kitaip tariant, į visumą sujungti dailę ir fotografiją, todėl atėjo į studiją norėdamas pasisemti teorinių dailės pagrindų. „Visada maniau, kad dailė – ne man, tačiau fotografija ir dailė turi bendrų principų. Sunkiausia yra perprasti subtilybes ir atrasti harmoniją. Man patinka, kad galiu semtis žinių, augti dvasiškai, tobulėti bei pasidalinti savo žiniomis apie fotografiją“, – dalinasi mintimis Pranas.
„Prieš užsirašydama į grupę galvojau tik apie piešimą – fotografija buvo staigmena. Kadangi ir anksčiau buvau piešusi, bet kažkurį laiką šį užsiėmimą „užmetusi“, kilo daug klausimų, į kuriuos norėjosi sulaukti atsakymų iš profesionalo“, – tęsia į dailės studiją draugės paviliota Daiva. Anot jos, piešimas padeda užsimiršti, atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbo, nuo kasdienių problemų ir rūpesčių. Kita Daiva priduria, kad užsiėmimai patrauklūs dar ir tuo, jog grupėje gera dirbti, vyrauja gera aura, bičiuliška nuotaika, draugiški patarimai, mokiniai dalijasi priemonėmis. Daiva visiems linki branginti veiklą, kuri teikia džiaugsmo, ir niekam neatiduoti savo svajonių.
Nuo paauglystės fotografuoti mėgstanti Ilona sako svajojanti tapti profesionalia fotografe, kad žiūrėdami į jos darytą nuotrauką jau kiti galvotų, kaip tai atlikta. Ilona nepaprastai atsakingai žiūri į pamokas (jauna moteris dirba gydytoja rezidente Kauno klinikose, o vakarais skuba greičiau sugrįžti į Prienus, kad tik nepraleistų pamokų – aut. past.). „Prieš dvejus metus įsigijau naują, geresnį fotoaparatą, tačiau supratau, kad nemoku juo naudotis ir neišnaudoju visų jo galimybių. Tuo metu išgirdau apie renkamą suaugusiųjų fotografijos grupę, todėl nusprendžiau pabandyti (įsivaizdavau, jog tai truks keletą mėnesių, tačiau pasirašiusi sutartį sužinojau, kad numatomi 4 metai). Po keleto pamokų supratau, kad ne viskas taip paprasta ir per keletą mėnesių gerai neišmoksi net pagrindų, o ką kalbėti apie tai, kad kuo toliau, tuo daugiau klausimų kyla, kad atsiranda dar didesnis noras „pagauti“ kuo geresnį kadrą. Todėl mokausi jau antri metai ir manau, jei ir toliau pavyks suderinti šį hobį su darbu, tęsiu iki galo“, – nuoširdžiai atvirauja medikė.
Kaip ir visos studiją lankančios moterys žavi, besišypsanti tamsiaplaukė Renata patikina, kad būtent dėl svajonės išmokti gerai fotografuoti ir atėjusi į studiją. „Fotografuoju jau seniai, tačiau visas fotografavimas vyko autorežimu, kurio, pradėjusi lankyti pamokas, net neprisimenu (šypsosi – aut. past.). Į pamokas vaikštau jau antri metai, sužinojau daug naujo, bet žinau, kad tai dar tikrai ne pabaiga, kad dar daug ko reikia mokytis. Artimieji džiaugiasi tokiu mano pasirinkimu, kai kas pasijuokia, sako, gerai, šeimoje turėsim fotografą! Džiaugiuosi, kad pamokose ne tik sužinau naujos informacijos, bet ir galiu susipažinti su įdomiais žmonėmis. Jie visi skirtingi, bet tuo ir žavi. Labai gražiai bendraujame ir po pamokų. Visokios kelionės, šventės, išvykos į parodas ar šiaip trumpa išvyka pafotografuoti patinka visiems. Taigi šis bendravimas labai džiugina“, – ne tik savo, bet ir visų lankančiųjų užsiėmimus išgyvenimais grupėje dalijasi Renata. Paklausta, kas užsiėmimuose yra sunkiausia, jauna moteris vėl tarsi už visus atsako: „Viskas būna sunku tol, kol nesupranti. Kai išmoksti, pasidaro labai lengva. Šiuo laikotarpiu norisi kuo daugiau sužinoti, išbandyti, susipažinti su kuo daugiau įdomesnių žmonių. Tikimės, jų dar prisijungs prie mūsų šaunaus kolektyvo.“
Kad kolektyvas šaunus, linksmas, kupinas pozityvumo ir kūrybingas, teko įsitikinti ne kartą. Ir pirmosios fotografijų parodos apie Lietuvos gamtą atidaryme šeimos klinikoje „Vita Simpex“ Prienuose, ir lankantis jų pamokoje, ir klausantis pasakojimų apie įgytas žinias, įdomias pamokas, įspūdingas keliones. Nenustebino, kad daugiausia gerų žodžių ir komplimentų sulaukė vadovas. „Turbūt pats geriausias dalykas – tai, kad mus moko tikras šios srities profesionalas. Jis leidžia kiekvienam savęs ieškoti, laiku pataiso, pataria. Džiugina pats piešimo procesas, užsiėmimai, bendravimas – jokios įtampos, tik teigiamos emocijos. Mokytojas apie tapybą ir fotografiją su užsidegimu galėtų kalbėti visą parą. Niekada nežiūri į laikrodį, neskubina mūsų, nebuvo taip, kad neatvyktų į užsiėmimą. Tai nuostabus žmogus, labai džiaugiamės, kad būtent pas jį tenka mokytis. Supratingas ir turintis kantrybės, daug savęs atidavęs menui, dabar tuo noriai besidalinantis ir su mumis. Jis nori, kad mes atsiskleistume, ne kopijuotume, o kurtume savo, bet kaip, bet kokiomis priemonėmis, bet kad tai būtų mūsų atrasta ir parodyta“, – šiltais atsiliepia apie mokytoją V. Tranelį suaugę mokiniai. Tokie atsiliepimai džiugina, bet santūrumu pasižymintis V. Tranelis emocijų niekada nerodo, išgyvena jas tyliai, asmeniškai, be pompastikos.
Dailės klasės suaugusiųjų grupės mokiniai dėkingi savo mokytojui už teorines pamokas ir keliones, kuriose jie įgyja praktinės patirties. Tokiose kelionėse galima pritaikyti teorines žinias, suvokti, kaip kuriama meninė fotografija, kaip konstruojamas vienoks ar kitoks vaizdas. Kaip sako profesionalai, meninė fotografija yra didesnį susidomėjimą keliantis būdas pažinti teorinius kūrinio struktūros – žanro, kompozicijos, koloristiškos – principus, plastinės kalbos – kontrasto, statikos, dinamikos, fragmento ir kt.– ypatumus.
Fotografijos darbų paroda „Adršpadų labirintas“
Kaip minėta, viena fotografijos besimokančių suaugusiųjų grupės mokinių meninės fotografijos paroda iš gamtos įspūdžių buvo surengta šeimos klinikoje, o antroji vasario 3 d. atidaryta Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centre. Ši paroda – iš vasaros kelionės į Čekiją, kuri pasaulio turistus žavi besitraukiančio ledyno sukurtu kūriniu, vadinamu Adršpadų uolų miestu. Natūralų ir nuostabų labirintą suformavo sustumtos į mažą teritoriją milžiniškos kalkakmenio uolos. Šimtmečius šį uolų labirintą gaubė mistinė paslaptis, apipinta vietinių gyventojų pasakojimais ir legendomis. Jos byloja, kad žmonės į šį labirintą eidavo tik tada, kai jiems ir jų namams grėsė pavojus.
Parodoje – septynių autorių: Dailės klasės mokinių Dianos Kupstienės, Skaidrės Vinklerienės, Zitos Matukaitienės, Renatos Marcinkevičienės, Jolantos Žilvienės, taip pat visur juos lydinčio fotografijos entuziasto Arūno Aleknavičiaus ir mokytojo V. Tranelio darbai.
Parodos atidaryme dalyvavo darbų autoriai, juos pasveikinti atvykę draugai, bičiuliai, kiti svečiai. Parodą atidariusi Meno mokyklos direktorė Rasa Staliūnienė žodį perdavė parodos iniciatoriui ir organizatoriui mokytojui V. Traneliui. Padėkojęs mokyklos vadovei už rūpestį ir palaikymą visuose darbuose, V. Tranelis pabrėžė, kad fotografuojantiems žmonėms įdomu tai, kas nematyta. Adršpadų parkas, pasak mokytojo, yra labai lankoma ir Europoje žinoma vieta. Jau pirmą kartą lankydamasis šiame parke fotografas sakė pajutęs, kad fotografavimas čia yra ekstremalus (žemai – tamsi naktis, viršuje – akinanti šviesa), todėl labai norėjęs ir savo mokinius įvilioti į šias šviesos ir tamsos pinkles ir pažiūrėti, kas vyks. „Įprastomis sąlygomis, kai yra laiko viską apgalvoti, fotografuoji kitaip. O parke fotografavimas reikalauja teorijos žinių. Mano nuomone, mokiniai su užduotimi susitvarkė gana sėkmingai“, – patikino V. Tranelis.
Parodos atidaryme dalyvavęs ir visoms parodos darbų autorėms gėlių įteikęs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė, kad Prienų meno mokyklos veikloje, kuri tampa vis labiau matoma, dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir suaugusieji. Meras linkėjo, kad fotografijos meno mylėtojai ir ateityje siektų savo tikslų, tobulėtų, o būsimose nuotraukose atskleistų ne tik Europos šalių, bet ir Prienų krašto grožį.
Parodos atidarymo šventėje dalyvavo ir mero patarėja Jūratė Zailskienė, administracijos Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis. Į atidarymą atvyko profesionalūs fotomenininkai – Lietuvos fotomenininkų draugijos pirmininkas Gintaras Česonis, festivalio „Kauno foto“ organizatorius Mindaugas Kavaliauskas.
Atidaryme netrūko gėlių, sveikinimų ir dėkingumo žodžių. Dailės klasės mokinė D. Kupstienė visų mokinių vardu padėkojo fotografijos entuziastui A. Aleknavičiui už šypseną, draugiškus ir geranoriškus patarimus, o mokytojui V. Traneliui – už kelionę, už suorganizuotą parodą, įkvėpimą, motyvaciją ir palinkėjo neprarasti azarto ir veržlumo kelionėms, kuriose geriausi kompanionai – žmonės su fotoaparatais.
Matyt, ilgesnės kelionės turės šiek tiek palaukti, nes fotografijos entuziastams bus ką fotografuoti ir savo krašte. NKRP vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė visus parodos autorius ir dalyvius pakvietė dalyvauti NKRP direkcijos ir Prienų krašto muziejaus kartu su Prienų rajono savivaldybe organizuojamame fotografijų konkurse „Aplankyk Prienų krašto piliakalnius“, skirtame Piliakalnių metams paminėti. Konkurso, kuris vyks iki rugsėjo 1d., dalyvių laukia apdovanojimas už geriausią nuotrauką ir prizas už daugiausiai aplankytų piliakalnių.
O Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas R. Šiugždinis pakvietė visus fotografijos meno mylėtojus dalyvauti fotografijų konkurse, skirtame Prienų miesto 515 metų jubiliejui paminėti. Konkurso dalyvių paroda bus pristatyta miesto šventės, vyksiančios gegužės 19–21 dienomis, metu.
