Birštono savivaldybė „iššovė į orą“ 5000 eurų (bendra suma gali viršyti 50 000 eurų)

Panašu, kad „auksinių šaukštų“ ir „auksinių tualetų“ banga Lietuvoje įgauna jau vis mažiau stebinantį pagreitį ir mastą. Kai nemažai valstybinių institucijų už įvairias paslaugas permoka, Birštono savivaldybė perka nežinia ką ir nežinia ko.

Jau rašėme, kad Birštono savivaldybės tarybos nariams užkliuvo itin greitai ir atmestinai paruoštas AB Birštono sanatorijos „Versmė“ privatizacijos – akcijų pardavimo projektas. Birštono savivaldybės administracijos paruošti sprendimo projektai užkliūna nebe pirmą kartą, tačiau dažniausiai didelės grupės specialistų paruoštais projektais aklai pasitikima, jie Tarybos posėdžiuose svarstomi ir priimami „visuotinio pritarimo“ principu.

Panašiai sprendimai buvo priimti ir paskutiniame 2016 metų Birštono savivaldybės tarybos posėdyje.

Nors sprendimų būta ir svarbesnių, tačiau trumpas keleto Birštono savivaldybės tarybos narių susidomėjimas, ar sprendimo projektui dėl spaudos leidinio prenumeratos neįgaliesiems, pensinio amžiaus sulaukusiems ir socialiai remtiniems asmenims geranoriškai ir teisingai parinktas tiekėjas, sukėlė diskusiją, paskleidusią dar daugiau abejonių.

Pasak Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Valentino Vinco Revucko, „…pasakius–apklausus…“ principu gautais socialiai remtinų asmenų apklausos rezultatais, sprendimo projektui tvirtinti teikiamas geriausią kainą pasiūlęs laikraštis „Birštono versmės“. Taryba „visuotinio pritarimo“ principu nubalsavo už.

Tiesa, toks laikraštis – neegzistuoja.

Pasakius–neklausus

Birštono savivaldybė jau visą dešimtmetį socialiai remtiniems asmenims prenumeruoja laikraštį, kuriame atsispindi ne tik Birštono krašto naujienos, bet ir viešinama aktuali Birštono savivaldybės informacija, administracijos bei pačios merės Nijolės Dirginčienės ataskaitos. Šio prenumeratos konkurso nugalėtoju paskutinį dešimtmetį būdavo vieno Prienų ir Birštono krašte leidžiamo laikraščio priedas „Birštono versmės“.

Atkreipus dėmesį į šį Birštono savivaldybės tarybos sprendimą bei šį priedą, tiksliau, tokiu pavadinimu pavadintus kelis laikraščio puslapius, kilo įtarimas, jog šis paslaugų pirkimas yra šališkas.

Prieš paskutinį Tarybos sprendimą „Naujojo Gėlupio“ redakcijos gautas paklausimas dėl vieno laikraščio prenumeratos labai nustebino. Nustebino, žinant, kad Birštono savivaldybei laikraštis reikalingas 400 prenumeratorių. Tiesa, paklausimą atsiuntusi Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Jakučionienė taip pat teiravosi, ar laikraštis „Naujasis Gėlupis“ neleidžia Birštonui skirto priedo.

Deja, supratę, kur slypi klausimo esmė, papildytą atsakymą, jog didesniam laikraščių prenumeratos kiekiui taikoma didesnė nuolaida, o priedą tokiu atveju galima išleisti ir atskirai („Naujasis Gėlupis“ jau keletą metų leidžia Birštonui skirtus puslapius „Prie Vytauto kalno“), išsiuntėme jau pasibaigus pasiūlymo priėmimo terminui.

Atidžiau pažvelgus į konkursą laukė dar didesni siurprizai. Tarybos posėdžio metu administracijos direktorius kartu su B. Jakučioniene patvirtino, jog gyventojų pasirinkimą prenumeruoti „Birštono versmes“ lėmė pastarųjų apklausa, kurios rezultatais visi 395 šio sprendimo adresatai pasisakė už šį leidinį. Tarybos nariams buvo paaiškinta, jog „Savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų – Birštono savivaldybės neįgaliųjų draugijos, onkologinių ligonių klubo „Viltis gyventi“, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Birštono bendrijos, BĮ Nemajūnų dienos centro – buvo prašoma organizuoti neįgaliųjų bei pensinio amžiaus asmenų apklausas, kokį spaudos leidinį iš Birštono savivaldybėje platinamų vietinės spaudos leidinių jie pageidautų prenumeruoti. Socialiai remtinų šeimų apklausą atliko Socialinės paramos skyriaus darbuotoja (B. Jakučionienė – aut. past.). Pagal gautus atsakymus darytina išvada, jog pageidaujama gauti spaudos leidinį„Birštono versmės“.

Tiesa, Tarybai patvirtinus šio sprendimo projektą ir jau po posėdžio paprašius parodyti apklausos protokolus, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis atsakė, jog „galimų spaudos prenumeratorių apklausa nebuvo vykdoma, teikusios prašymus institucijos pateikė potencialių spaudos leidinio gavėjų sąrašus, kurių korektūrą atlieka Socialinės paramos skyriaus specialistai“.

Negana to, redakcijos duomenimis, minėtų organizacijų atstovai apie galimą leidinio pasirinkimą pirmą kartą išgirdo būtent jau įvykus paskutiniam posėdžiui.

Tai, kad Tarybos nariai ne viską žinojo apie konkursą, patvirtino ir faktas, jog B. Jakučionienės Tarybos posėdyje pasiteiravus apie vėliau atėjusį laišką su papildomais duomenimis, kurie, remiantis paklausimo nekorektiškumu, galėjo padaryti įtaką sprendimui, ši karštligiškai net kelis kartus patvirtino, kad jokio laiško nėra gavusi ir nieko nežino.

Jau vėliau, gavome pranešimą, jog „B. Jakučionienė 2016 m. gruodžio 21 d. gavo patikslintą informaciją, siųstą elektroniniu paštu, apie laikraščio „Naujasis Gėlupis“ įkainius. Ji patvirtino šios informacijos gavimą. 2016 m. gruodžio 22 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu B. Jakučionienė, dėl jai neįprastų aplinkybių jausdama psichologinę įtampą, neteisingai suprato Jūsų žodinį paklausimą ir neteisingai informavo apie patikslintos informacijos gavimo patvirtinimą“.

Laikraštis, kuris neegzistuoja

Ne mažiau dėmesio patraukė ir pati sprendimo išvada. Nors posėdžio metu Birštono savivaldybės merė karštligiškai tvirtino, jog prenumeruojamas ne laikraštis, o tik laikraščio priedas, bet Birštono savivaldybės tarybos sprendimu gyventojams užprenumeruotas laikraštis „Birštono versmės“.

Iškilo klausimas, ar kažkas yra apgaudinėjamas, ar kažkas nežino, kas tai yra laikraštis.

Pabandžius rasti tokį laikraštį Lietuvos periodinių leidinių duomenų bazėje, teko nusivilti. Pagal LR įstatymus, kiekvienas periodinis, nuolat leidžiamas leidinys turi būti registruotas, privalo turėti savo unikalų tarptautinį standartinį leidinio numerį (ISSN) bei, žinoma, redakciją su visa komanda. Tačiau „Birštono versmių“ vardu nėra registruota nei laikraščio, nei jo priedo. Pabandžius pažvelgti į šį leidinį ir išsiaiškinti, kas gi leidžia šį laikraštį (o gal priedą?), vėlgi teko nusivilti – jame nepavyko rasti jokių registracijos duomenų.

Teko vėl kreiptis pagalbos į Birštono savivaldybės administraciją. Deja, gavus atsakymą apėmė neviltis.

Anot Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus (parengusio ir šį atsakymą) A. Grušelionio, „Birštono savivaldybės administracija nėra laikraščio „Birštono versmės“ leidėja ir jai nežinomi su šiuo spaudos leidiniu susiję duomenys. Dėl Jus dominančių laikraščio „Birštono versmės“ duomenų patariame kreiptis tiesiogiai į šio laikraščio redakciją. Taip pat informuojame, kad Birštono savivaldybės tarybai 2016 m. gruodžio 22 d. priimant Jūsų prašyme minimą sprendimą Nr. TS-210 ,,Dėl spaudos leidinio prenumeratos neįgaliesiems, pensinio amžiaus sulaukusiems ir socialiai remtiniems asmenims”, Jus dominanti laikraščio „Birštono versmės“ informacija Savivaldybės tarybai nebuvo reikalinga“.

Taigi, Birštono savivaldybės administracija, nors jos viešuosius pirkimus aiškiai reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, nežinomu būdu apklausė nežinomą neegzistuojančio (bent jau pagal LR įstatymus) laikraščio leidėją, tada „pasakė–paklausė“ prenumeratorių nuomonės ir užsakė 400 (nors Birštono savivaldybėje rasti tik 395 šios paslaugos gavėjai) laikraščius 2017 metams už 5184 eurų.

Visai šiai „operacijai“ jokie duomenys Birštono savivaldybės administracijai nebuvo reikalingi. Nelabai aišku, iš kur administracija gavo prenumeratos vertės duomenis, nes šis leidinys nėra įtrauktas ir į AB „Lietuvos paštas“ prenumeratos duomenų bazę.

Kaip patvirtino Tarptautinės ISSN agentūros Paryžiuje koordinuojama ISSN Lietuvos agentūra, nei laikraštis, nei laikraščio priedas negali būti atskirai platinamas, jeigu jis nėra registruotas ir neturi savo unikalaus kodo. Tai draudžia ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

„Laikraštį „Birštono versmės“ Birštono savivaldybės administracija prenumeruoja jau mažiausiai dešimt metų, taigi neegzistuojančiam laikraščiui su neegzistuojančiu leidėju jau gali būti išleista per 50 000 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad Birštono savivaldybės administracijai vykdant viešuosius pirkimus nėra svarbu, kas yra pagrindinis produkto gamintojas, nereikėtų stebėtis, jeigu tarp Birštono savivaldybės lėšomis finansuojamų projektų atsirastų ir tarptautinį terorizmą remiančių organizacijų.

Atsižvelgiant į staiga Birštono savivaldybės administracijai kilusį norą privatizuoti AB Birštono sanatoriją „Versmė“, nenuostabu būtų atrasti ir daugiau abejotinų, tik vienai interesantų grupei naudingų sandorių bei akivaizdų sukčiavimą Birštono savivaldybės tarybos narių atžvilgiu.