Šalies keliuose bus kuriamos pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos

Iki 2020 metų pagrindiniuose Lietuvos keliuose turėtų būti įrengta per 20 eismo pažeidimų kontrolės ir stebėjimo sistemų. Jos fiksuos sunkiasvorių transporto priemonių svorį, automobilių greitį ir kitus pažeidimus. Artimiausiu metu ketinama pradėti bandomąjį projektą, tokias stebėjimo sistemas įrengiant trijose vietose.

„Visa mintis prasidėjo 2014 metais, kai pradėta kalbėti apie tai, kad trijose vietose Lietuvoje bus įrengtos svarstyklės, kurios svers pro šalį važiuojantį sunkiasvorį transportą ir nustatys, ar jis veža viršsvorį, ar ne. Virš kelio bus vartai su ant jų įrengtais specialiais radarais, jie fiksuos sunkiasvorės transporto priemonės gabaritus. Jei jie viršys nustatytas ribas, bus tikrinama duomenų bazėje, ar transporto priemonė turi tam leidimą“, – BNS aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Egidijus Skrodenis.

Anot jo, nustačius pažeidimą, transporto priemonės vairuotojui bus automatiškai surašoma bauda.

„Iki šiol būdavo atrankos metodas, kai gaunami preliminarūs duomenys ir tada už kelių šimtų metrų stovėdavo svarstyklės ir Kelių transporto inspekcija sverdavo. Turint naują sistemą nereikės papildomų žmonių, bus tikrinami visi be išimties važiuojantieji su viršsvoriu ir gadinantieji kelius, kuriais paskui turi naudotis visuomenė“, – kalbėjo E.Skrodenis.

Pasak Kelių direkcijos vadovo, radarai taip pat tikrins lengvuosius automobilius, ar jie turi galiojančius civilinės atsakomybės draudimus bei techninės apžiūros dokumentus. Sistema, pasak E.Skrodenio, taip pat matuos automobilių greitį ir įsilies į bendrą sektorinę greičio matavimo sistemą.

E.Skrodenio teigimu, bandomosios sistemos artimiausiu metu bus įrengtos trijose vietose – dvi kelyje „Via Baltica“ ir viena – šalia Kauno kelyje Vilnius-Kaunas, o iki 2020 metų visoje šalyje numatoma įrengti ne mažiau kaip 24 tokius radarus.

Automobilių kelių direkcijos skelbtą bandomojo projekto konkursą laimėjo bendrovės „Fima“ ir „Kauno tiltai“, jos darbus atliks už 4,033 mln. eurų. Antroje vietoje liko bendrovių „Mitnija“, „Mediafon“, Švedijos „Swarco Sverige“ ir „Šiaulių plento“ konsorciumas, siūlęs 16,058 mln. eurų kainą.

Bendrovių „Panevėžio keliai“, „Labbis“ ir Lenkijos „Camea“ konsorciumo 3,438 mln. eurų vertės pasiūlymas atmestas, nes neatitiko reikalavimų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close