„Revuonos“ dvyliktokai jau skaičiuoja 100 dienų
Penktadienį Prienų kultūros ir laisvalaikio centre trankiai ir iškilmingai šimtadienį atšventė Prienų „Revuonos“ vidurinės mokyklos dvyliktokai. Čia skambėjo ne tik sveikinimai bei dvyliktokų testamentas, bet ir pačių dvyliktokų dainos. Visų dėmesį prikaustė kruopščiai paruošti spektakliai bei dvyliktokų kurtas filmas. Vis tik šimtadienis vyko su liūdna gaida. Jis jau paskutinis. Pagal mokyklų pertvarkos planą, „Revuonos“ vidurinė mokykla nuo rugsėjo 1 d. taps pagrindine, o šimtadienį šventę dvyliktokai, ko gero, bus paskutinieji, išeisiantys iš mokyklos su brandos atestatais.
Puošnios suknelės ir lygūs kostiumai, puošiantys dvyliktokus, papuošė ne tik kultūros ir laisvalaikio centro didžiąją salę, bet ir privertė šypsotis gausiai susirinkusius svečius, dvyliktokų tėvus, brolius, seseris, mokytojus. „Revuonos“ vyriausieji mokiniai prikaustė visų dėmesį savo žodžiais, dainomis. Nors salėje buvo daug jaunimo, tačiau buvo tylu. Nė minutėlei nebuvo laiko nusukti akis į šoną. Su mokytojų pagalba dvyliktokai sukūrė tikrai vertą dėmesio programą. Ir vaikams palinkėjimus sakę tėveliai, ir mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė džiaugėsi kūrybingais vaikais ir tuo pačiu liūdėjo, kad pastariesiems greitai teks atsisveikinti su nerūpestingu gyvenimu mokykloje. Liūdėjo ir auklėtojos bei mokytojos, kurioms tiesiog akyse prabėgo tiek metų, ir tie maži mokinukai, tariantys pirmąsias raides, išaugo į aukštus ąžuolus ir lieknas liepaites.
Gerų žodžių ir palinkėjimų būsimiems abiturientams negailėjo ir renginio svečiai. Seimo narys Vytautas Kamblevičius sveikino auklėtojas, kurias sutapatino su jo įteiktoje puokštėje esančiomis žvakutėmis – tai jų skleidžiama šviesa vaikams, gėlių žiedus – su gražiausia, ką turime – vaikais, o nedidelę knygutę – su simboline vaikų gyvenimo knyga, kurios puslapių daugės ir daugės. Mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė sveikinimą perdavė ir nuo mero Vyto Bujanausko. O mero patarėjas Raimundas Markūnas savo sveikinimus palydėjo liūdna mintimi, kad šis šimtadienis ir ši laida – paskutinė, nors, anot jo, niekada nežinai, kas gali atsitikti.
Po oficialiosios dalies visus linksmino dvyliktokų sukurtas filmas apie kriminalinę raugintų agurkų verslo istoriją. Tačiau po filmo linksmybės nesibaigė. Prasidėjo kūrybinė dalis, kurioje susirinkusieji galėjo pamatyti šiek tiek patobulintas visų mažųjų mėgstamas pasakas. Čia Kastytis su meškere ant scenos žvejojo, čia ir Jūratė sidabrine uodega jam ant kabliuko užkibo. Ne mažiau įspūdinga buvo ir Raudonkepuraitės istorija su 5 skirtingomis pabaigomis. Sumanieji išbandė visas įmanomas pasakos pabaigos galimybes. Žiūrovai kiekvieną pabaigą įvertindavo garsiu juoku.
Neilgai trukus, į sceną sugužėjo devintokai ir dešimtokai. Jiems teko išklausyti ne tik paskutiniųjų dvyliktokų testamentą, bet ir prisiekti, kad jie bus dar šaunesni ir stropesni.
Nors nuotaikos vyravo pakilios ir džiugios, visą renginį iš galvos taip ir neišėjo tą liūdna mintis – šis šimtadienis „Revuonos“ istorijoje yra paskutinis. Nuo rugsėjo 1 d. dvyliktokai, norintys mokytis „Revuonoje“, turės rinktis kitą ugdymo įstaigą, turinčią teisę ir galimybę suteikti vidurinio išsilavinimo brandos atestatą. Neoficialiomis žiniomis, dauguma planuoja rinktis kitų savivaldybių ugdymo įstaigas.
Mantvydas Prekevičius
Paskutinės abiturientų laidos kelias „Revuonoje“
Daugelis sako, kad mokykla – antrieji namai. Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla – niekuo iš kitų neišsiskirianti, tačiau tiems, kurie joje mokėsi ar dar tebesimoko, ji, be abejonės, yra vienintelė tokia nuostabi ir nepakartojama mokykla, kurios koridoriuose aidėjo juokas ir krito ašaros, o klasėse staiga kildavo ir netrukus užgesdavo laimės arba nusivylimo šūksniai. Tie, kurie čia mokėsi, visuomet ją prisimins, ir ji niekada nebus tik eilinė mokykla. Čia mums, dvyliktokams, iš tiesų buvo antrieji namai, tik gaila, kad tuoj ateis laikas, kai paliksime šią mokyklą ir kiekvienas pradėsime savarankišką gyvenimą. Mes esame paskutinė šios mokyklos abiturientų laida. Tad norime prisiminti pačias gražiausias akimirkas, kurios nutiko mums „Revuonos” vidurinėje mokykloje.
Jau nuo pat pirmosios klasės mes stengėmės klausyti mokytojų. Buvome pripratę, kad visus dalykus dėsto viena mokytoja, todėl, kai baigėme 4 klasę, buvo lengvas sumišimas, nes tapus penktoku ne tik atsivėrė koridorių ir kabinetų erdvės, susipažinome su naujais mokytojais, pradėjome mokytis vis naujų mokomųjų dalykų.
Mes uoliai mokėmės, pasiekėme gerų rezultatų įvariose olimpiadose ir konkursuose ne tik mokykloje, bet garsinome „Revuonos“ vardą ir už jos ribų. Žinoma, neapsiėjome ir be įvairių linksmų renginių, tokių kaip „Šokių top 10”, „Beždžioniukų diskoteka”, „Sportuok ir mokykis”. Taip pat dalyvavome įvairiose netradicinio ugdymo pamokose: kalbų, meno, muzikos dienose. Akivaizdu, kad laukdavome ir mokyklos diskotekų. Jų nebuvo labai daug, tačiau puikiai prisimename, kai žemesnėse klasėse pavydėdavome vyresniesiems mokiniams, mat juos įleisdavo į šokius, o mūsų dar ne. Paslapčia svajojome, kad ateis ir mūsų diena ir toji diena atėjo. Mums buvo gera, nes šioje mokykloje patyrėme be galo daug nuotykių, džiaugsmo akimirkų.
Kai buvome 10-okai, su jauduliu ir nerimu laukėme pirmųjų egzaminų, juos gerai išlaikėme ir šventėme pirmąsias išleistuves. Buvome laimingi, kad jau įgijome pagrindinį išsilavinimą. Visi tapome gerais draugais lyg didelė šeima, susibendravome su mokytojais, suvokėme, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Vienuolikta klasė prabėgo lyg viena akimirka ir štai mes jau abiturientai.
Artėja šimtadienis, o su šia švente ir nerimo nuojautos… Iki egzaminų liks vos 100 dienų, todėl turime uoliai dirbti, siekti gerų rezultatų. Mokyklos mes niekada nepamiršime, nes čia mus išmokė branginti tikrąsias vertybes, išmokė darbštumo, atsakingumo, pagarbos sau ir kitam.
Toks buvo mūsų kelias mokykloje. Džiaugiamės, kad baigsime 12 klasę būtent šioje mokykloje, bet kartu ir liūdime, kad ją reikės palikti. Tiek čia išgyvenome, iškentėjome, mokėmės ir linksminomės… Tariame ačiū visam mokyklos kolektyvui. O labiausiai norime padėkoti visiems mūsų Mokytojams, kurie vedė mus žinių keliu, visada padėjo, kai prireikė pagalbos. Linkime Jums daug kantrybės bei kūrybingumo, tobulėkite, siekite savo srities aukštumų. Ugdykite mokinius, auklėkite, mokinkite juos taip, kaip išmokinote ir užauginote mus…
Evelina Balnytė ir Jurgita Gusaitė
