Kunigas Algirdas Toliatas birštoniečiams pristatė savo knygą
Ketvirtadienio vakarą Birštono kurhauze buvo pasitikta Lietuvos policijos kapeliono, kunigo Algirdo Toliato knyga „Dievo ir žmogaus metai“, kurią palydėjo pats autorius.
Kunigas Algirdas kurorte dažnas svečias: jis apsilanko policijos komisariate, dalyvauja baikerių ralyje ir kitose šventėse, tad atėjusiųjų į renginį ir panorusių įsigyti knygą su jo autografu tikrai netrūko.
Adventinėmis giesmėmis vakarą pradėjo ir vėliau užbaigė Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokinių ansamblis, vadovaujamas Romos Ruočkienės.
Kapelioną A. Toliatą ir jo pirmąją knygą pristatė Birštono sakralinio muziejaus vedėja Roma Zajančkauskienė.
Algirdas Toliatas gimė 1978 m. Vilniuje, baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo įšventintas į kunigus. Po studijų Italijoje 2012 metais apsigynė dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu Šv. Rapolo bažnyčioje. Nuo 2013 m. eina vyriausiojo Lietuvos policijos kapeliono pareigas.
„Ši knyga spinduliuoja dvasingumą ir dvasinį gyvenimą. Joje sutelpa visi liturginiai metai, kiekvienai savaitei skiriami pamokslai. Liturginiai metai – tai kasmet pasikartojantis Dievo ir žmogaus gyvenimo ciklas. Tai senas žanras – pamokslų knyga, kuri seniau buvo skirta tik kunigams, o šiandien galime ją skaityti ir mes, pasauliečiai. Pamokslus galima skaityti kas sekmadienį, pasimelsti ir gyventi su knyga ištisus metus, sužinoti, ko Dievas iš tavęs nori. Ši knyga skirta žmogui, kuris nori išgirsti Dievo balsą, būti geresnis ir harmoningesnis savo vidumi, savo siela“, – sakė R. Zajančkauskienė.
Pasak vakaro vedėjos, knygoje autorius pateikia daug pavyzdžių iš šventųjų gyvenimo, jų mintis ir pamokymus. Beje, A. Toliatas nevengia pasidalinti ir budizmo bei kitų tikėjimų ir religijų išmintimi, nes „gyvenant tarp žmonių ir reikia džiaugtis tomis vertybėmis, kurios siūlomos“.
„Mums reikia paprasto kunigo, sielovadininko, kuris su mumis kalbėtųsi. Būtų paprastas ir prieinamas, šiltas, vykdantis savo ganytojiškas pareigas. Kunigas Algirdas yra savo žodžiais „džiazuojantis“ kunigas, suteikiantis prasmę įvairiems dalykams ir vaizdiniams“, – sakė R. Zajančkauskienė.
Daugelis renginio dalyvių sutiko, kad mums reikia tokio kunigo, kunigo iš pašaukimo, tokio ganytojo, su kuriuo būtų galima pasikalbėti, pasidalinti abejonėmis ir dvejonėmis, išgirsti išmintingą patarimą. Gal tada mažiau darbo turėtų ir psichiatrai bei psichologai, nes mūsų amžiuje žmogų slegia daug problemų, kurias ne kiekvienas pajėgus išspręsti.
Kunigas A. Toliatas sakė, jog prieš trejus metus, paskirtas Lietuvos policijos kapelionu, jis įtikino Bažnyčios ir policijos vadovybę, kad reikia bendrų policijos ir visuomenės Mišių. Žinoma, į pirmąsias Mišias susirinko nedaug žmonių. Galbūt iš pradžių buvo kalti šalti orai, bet paskui po truputį žmonių daugėjo, atsirado norinčiųjų išgirsti kunigo pamokslus, kurie pasirodė verti dėmesio. Pasak kunigo, žmonių vis gausėjo, ir dabar jau yra susikūrusi stipri bendruomenė, kurios didžiąją dalį sudaro policijos darbuotojai. Tačiau ateina ir daugiau tikinčiųjų, kurie nori išgirsti tikrą ir nuoširdų žodį.
„Vėliau žmonėms atsirado poreikis išgirsti pamokslus, tad pažįstamų pagalba jie buvo įrašyti į garso kasetes, sukurtas tinklalapis, svetainė. Nuo žmonių padrąsinimo ir prasidėjo visi šie dalykai. Dievas mus visada susiranda tada, kai mes tam esame pasiruošę. Dievas ateina ten, kur esame, ir suveda su tais žmonėmis, kurių reikia“, – kalbėjo kunigas. Ir tik vėliau, paskatinus leidyklos „Tyta alba“ redaktoriui, atsirado galimybė pamokslus ir pamokymus suguldyti į knygos puslapius. O knygą gali paskaityti kiekvienas, kada nori ir kada jam to reikia.
Pasak kunigo Algirdo, tai ne teorinis vadovėlis, bet knyga, atsiradusi iš bendravimo su žmonėmis, pagal Bibliją perteikiant šių dienų įvykius. Ne tik svarbu parašyti knygą, daug svarbiau, kad ji būtų skaitoma ir suprantama.
Labai gražiai kunigas kalbėjo apie šiandieninius žmones, tai yra mus, skubančius, bėgančius ir niekur nespėjančius: „Kartais lekiame. Štai atbėgome ir jau turime skubėti kažkur kitur. Ir mintys jau toli, ir mūsų jau čia nėra. Vienas vienuolis budistas, paklaustas, kokia didžiausia šių laikų problema atsakė taip: kai mes sėdim, mes jau stojamės, kai stojamės, mes jau einam, mes jau bėgam. Mintimis esame vienu žingsniu toliau negu tikrovėje. Atrodo, tiek darbų reikia nuveikti, visas gėlytes kaip bitei apskraidyti. Bet jeigu nuolatos lekiam, tai tiesiog nesam. Negyvenam, neišgyvenam šios akimirkos, prarandam sąlytį – ir net artimiausius žmones. Žmogui reikia žmogaus.“
Advento antrojo sekmadienio pamoksle kunigas labai gražiai kalba apie artėjančią gražią ir prasmingą šventę – Kalėdas:
„Kalėdos ateis tuomet, kai sugebėsime savo gyvenime suvienyti vieną dieną ir tūkstantį metų. Kai sugebėsime sudėti visą širdį į akimirką ir patirti joje amžinybę. Prašykime Dievo Šventosios Dvasios krikšto, kad toms Kalėdoms, Dievo gimimui, sugebėtume tinkamai pasiruošti. Jeigu Dievas norėtų, be mūsų nuveiktų didžiausius darbus. Jis tą nori padaryti per mus. Tai tapkime Jo įrankiais, tapkime gyvąja prakartėle, tapkime šviesiais žmonėmis, Betliejaus žvaigžde, kuri suteiktų polėkį kitiems. Padarykime tai, kas nuo mūsų priklauso, ir atiduokime į Dievo rankas.“
Šioje knygoje rasime daug išminties, išgyvenimų ir pamokymų, kaip pažinti pačiam save, ieškoti ir rasti kelią pas Dievą ir pas žmones. Tai kiekvienos dienos malda, mažas žingsnelis į save, į savo sielą.
Iš tikrųjų kunigas pasakė daug to, ką mums reikia suprasti ir įsisąmoninti laukiant Kristaus gimimo.
Kunigui Algirdui už prasmingą vakarą dėkojo Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Vytas Kederys, gėlių salono savininkė (kunigas labai gražiai ją pavadino žiedų valdove) Rita Naujalienė ir „Tulpės“ sanatorijos direktorės pavaduotoja Aušra Mituzaitė.
Knyga „Dievo ir žmogaus metai“ – labai geidžiama dovana artimiesiems, tad dalyvavusieji renginyje mielai pirko po kelis egzempliorius. Ji ypač vertinga dar ir tuo, kad autorius padovanojo ir savo autografą.
