Kaip seniūnas bandė Kalėdas pavogti

Kalėdos. Tai metas, kai visas pasaulis, bent jau katalikiškasis, pasineria į linksmą šventinį šurmulį. Ne paslaptis – šis šurmulys susijęs su gerumu. Gerumu duoti.

Kalėdas, jų reikšmę šeimai, giminėms, draugams ir pačiam sau daugelis žinome dar nuo tų laikų, kai namuose televizorius buvo prabanga. Prabanga būdavo ir kalėdiniai žaisliukai, įvairiomis spalvomis žėrintys ant puošnių eglučių, o ką kalbėti apie kiekvieno vaiko svajonę – brėkštant šaltam Kalėdų rytui, pro apšerkšnijusius langus tarp ką tik užkurtų krosnių dūmų sutviskus pirmam saulės spindulėliui, spurdančia širdele basomis per šaltas grindis nubėgti iki tolimiausiame kampe papuoštos eglutės su viltimi, kad po ja guli bent mažytis saldainis.

Kaip keista. Dabar po eglutėmis galima rasti, rodos, net sunkvežimiu atvežtus kalnus dovanų, o vos prieš keletą dešimtmečių džiaugdavomės ir tuo vienu saldainiu.

Ir tai nėra tik pilka praeitis, bet ir dabartis. Ne visų gyvenimas pasikeitė. Sunkumai, nedarbas, nelaimės vis dar kankina nemažą dalį žmonijos. Ne išimtis ir Lietuva, ne išimtis ir Prienų kraštas. Nors posakis „niekada neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos“, atrodo, tėra skirtas kažkokiai daliai Dievo atstumtųjų, tačiau negandos gali užgriūti bet kurį iš mūsų, bet kurią akimirką. Lemtis gali būti negailestinga, ir vieną dieną galime džiaugtis kalnais dovanų po šventine eglute, o kitą dieną jau gali tekti nuo stingdančio šalčio slėptis tik po gūdaus miško egle.

Prieš keletą savaičių nudžiugino žinia, kad Skriaudžiuose ir šiemet klausytojus džiugins gyvo garso koncertas. Dar neišblėsus prisiminimams iš praėjusių metų koncerto, puikios nuotaikos suteikė žinia, kad Prienų kraštą vasaros šventėse džiuginanti jaunimo grupė „Cukraus pudra“ šiemet šį koncertą papildys gerumo akcija. Mintis, jog vakaro metu bus renkamos lėšos, žaislai, daiktai, kurie dar prieš šventes pasieks skurdžiausius seniūnijos vaikus, ne nudžiugino, bet suglumino. Suglumino savo prasmingumu. Vaikai nori padėti vaikams. Ko gero, artėjant šventėms didesnio stebuklo tikėtis net neįmanoma.

Susisiekus su viena iš asociacijos „Cukraus pudra“ narių, Skriaudžių kaimo bendruomenės pirmininke Raminta Grėbliauskiene, paaiškėjo, kad šis stebuklas gali išsipildyti. Raminta patvirtino, jog parama bus renkama Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro (KLC) organizuojamo koncerto – gyvos muzikos vakaro metu. R. Grėbliauskienė dirba ir su pačiais mažiausiais Skriaudžių kaimo gyventojais, ji yra ikimokyklinės įstaigos auklė. Pasak jos, išgirdus šią idėją – abejonių neliko. Dirbant su mažais vaikais dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai kai kurių vaikų tėveliai dėl savo vaikų gali padaryti viską, o kiti tokios galimybės neturi. Kai kurie vaikai tiki Kalėdų Seneliu, jo atnešamomis dovanomis, o kiti apie tai yra tik girdėję. Iki šiol yra vaikų, kuriems Kalėdų Senelio dovanos – vis dar svajonė. Saldi (ir kartu kiekvieną Kalėdų rytą tampanti karti) svajonė.

Parengus informacinę reklamą ir pasirengus ją paskelbti mūsų laikraštyje, staiga teko jos viešinimą sustabdyti. Iš Skriaudžių krašto atėjo žinia, kad paramos akcija gali ir neįvykti. Nenuostabu, kad įvairūs atlikėjai atšaukia savo komercinius koncertus dėl mažo bilietų pirkėjų aktyvumo, tačiau kai atšaukiamas geranoriškas paramos skurstantiesiems renginys – ne tik pasidaro labai nemalonu, bet iškyla ir daug klausimų.

Prisiminus vos savaitės senumo įvykius Skriaudžių pagrindinės mokyklos valgykloje ir šios mokyklos direktorės atsainų požiūrį į jos vadovaujamoje mokykloje ugdomų mažųjų sveikatą ir gyvybę (prie šios temos, deja, dar grįšime artimiausiu metu), teko vėl važiuoti į Skriaudžius. Tiesa, šįkart priešprieša skurdžiausiems seniūnijos mažiesiems nuvedė į Veiverius – į Veiverių seniūno Vaclovo Ramanausko kabinetą.

Įtarimai, jog paramos akcija neįtiko būtent jam ir tai gali būti susiję su asmeninėmis ambicijomis, pasitvirtino beveik akimirksniu.

Pasiteiravus, kokios problemos yra iškilusios dėl paramos akcijos, seniūnas atsakė, kad nėra jokių, tik laikinos vidinės problemos. Pasidomėjus, kokios tos vidinės problemos, teko išgirsti klausimą, ar atsakymas reikalingas šio straipsnio autoriui asmeniškai, ar spaudai. Na, žinoma, kad spaudai! Tada seniūnas kažkodėl iš karto atsisakė kalbėti ne tik apie vidines problemas, bet ir apskritai apie akciją, net nepaaiškindamas, ar vidaus problemos susijusios su seniūnijos darbuotojais ir techninėmis kliūtimis, ar su jo sveikatos vidaus problemomis.

Bandant sužinoti, kodėl tada redakciją pasiekė žinios, kad akciją ruošiamasi nutraukti, o seniūno skundai dėl šios akcijos pasiekė net Prienų rajono savivaldybės administracijos koridorius, teko išgirsti tai, ką tikrai ne kasdien išgirsi.
Nors seniūnas pačioje pokalbio pradžioje pripažino, kad yra kažkokios problemos, po atsisakymo priimti jo atsakymus asmeniškai, pakeitė savo nuomonę ir sakė, jog viskas gerai, nieko neįvyko. Jo neįtikino netgi faktas, jog apie incidentą ir seniūno nusiskundimus jau turime informacijos ir iš Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko.

Reikėtų paminėti, kad ši istorija prasidėjo po to, kai Veiverių institucijų ir bendruomenių atstovų susirinkimo metu Veiverių KLC direktorė Veiverių krašto bendruomenių pirmininkams pristatė jaunimo idėją dėl akcijos. Pasak R. Grėbliauskienės, tuomet idėja buvo palaikyta netgi itin karštai, visi (bent jau viešai) šiai idėjai pritarė. Tiesa, netrukus atsiliepimai apie šią akciją iš Veiverių seniūno atskrido į Prienų rajono savivaldybės administraciją. Žinoma, jie buvo neigiami. Koncerto ir akcijos organizatoriams bandant vesti derybas su seniūnu šiaip ne taip pavyko pasiekti susitarimą. Tačiau renginio išvakarėse seniūnas smogė vėl. Priekaištais dėl akcijos pačiam merui.

Penktadienio rytą – likus vos kelioms valandoms iki koncerto, redakciją pasiekė informacija, kad seniūnas organizatoriams galimai pažadėjo „jog to (akcijos, – aut. past.) nebus“. Pasak informacijos šaltinių, seniūnas pareiškė, kad jokia bendruomenė nesutinka su šia akcija, todėl akcija negalima.

Nuskubėjus į seniūniją paaiškėjo, kad gandai – šįkart ne gandai. Paklaustas, kuo jis susijęs su asociacijos „Cukraus pudra“ rengiama paramos akcija, seniūnas įsismarkavęs pradėjo aiškinti, jog organizatoriai neturėjo teisės organizuoti tokios akcijos, nes jie tam tiesiog neturi teisės (asociacija „Cukraus pudra“ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra registruota kaip paramos gavėjas ir teikėjas, – aut. past.), kad jiems nesuteikta teisė sakyti, jog šis renginys – seniūnijos, kad šiai akcijai nepritaria Juodbūdžio, Mauručių, Veiverių bendruomenių pirmininkės (su viena iš jų teko kalbėtis likus 10 minučių iki pokalbio su seniūnu, pirmininkė patvirtino, kad visiškai pritaria akcijai ir nesupranta, kodėl ji kažkam kliūna, – aut. past.), kad jis, seniūnas, ir taip Veiverius prieš šventes apvažiuoja.

Autoritarinis režimas jau čia?

Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad puikiai jau iš anksčiau žinojome seniūno norą kontroliuoti seniūniją ir dėl to iškilusį konfliktą su jam nepavaldžiu Veiverių KLC. Taigi, kalba (autoriui net nesidomint) tuoj pat pasisuko kultūros lygio seniūnijoje pusėn.

Seniūnas netrukus pradėjo kaltinti, kad visos problemos iškilo dėl Veiverių KLC atstovės nebendravimo, nesišnekėjimo, kad jis neinformuojamas, jo nuomonė nesiklausoma. Pasiteiravus, nuo kada kultūros ir laisvalaikio centrai yra pavaldūs seniūnams ir privalo su jais viską derinti, seniūnas bandė sušvelninti situaciją sakydamas, jog neprivalo, bet jis yra seniūnas ir su juo būtina bendrauti.

Redakcijos žiniomis, konfliktai tarp Veiverių KLC ir seniūno kyla jau senai. Tai mini ir jau buvusieji KLC darbuotojai.

Konfliktas sustiprėjo, kuomet seniūnas pradėjo aktyviai stengtis, jog Veiverių KLC administracija, jau kelis dešimtmečius dirbusi Skriaudžių laisvalaikio salėje, persikeltų šalia jo – į Veiveriuose esančius Šaulių namus. Tačiau, redakcijos duomenis, šis pastatas priklauso Krašto apsaugos ministerijai. Pastate gali vykti kultūrinė veikla, tačiau jis – dėl elementarių teisės aktų – negali būti perduotas Veiverių KLC (pastarosios savininkas – Prienų rajono savivaldybė). Šiame pastate yra per mažai patalpų kultūrinei veiklai, jos nepritaikytos ir administracijos darbui. Be to, perkėlus visą veiklą į Veiverius, Skriaudžiuose, kuriuose ir dabar į renginius susirenka žymiai daugiau žmonių nei Veiveriuose, kultūrinė veikla tiesiog išnyktų. Dėl daugelio priežasčių Veiverių KLC direktorei atsisakius persikelti ir dirbti įstatymiškai prieštaraujančiomis sąlygomis, iškilo problemos.

Seniūnas galop drąsiai pradėjo vardyti, jog visoje seniūnijoje kultūros išvis nebuvo ir tik jis ją sukūrė, deja, pasiteiravus, kokiais veiksmais jis tai padarė, sugebėjo paminėti tik projektus. Tiesa, nė vieno iš jų taip pat nesugebėjo įvardinti. Galiausiai seniūnas įvardino, kad visa kultūra seniūnijoje – tik jo dėka. Kartu prieštaraudamas sau, jog dabartinės KLC vadovės (dirbančios nuo 2008 metų) veikla yra prasta.

Deja, turbūt seniūnui nėra žinoma, kad šiemet vykusioje kultūros ir laisvalaikio centrų Prienų rajono savivaldybėje akreditacijoje pagal surinktų balų skaičių Veiverių kultūros ir laisvalaikio centrą aplenkė tik žymiai daugiau resursų gaunantis Prienų KLC, o renginiai, kuriuose dalyvauja veiveriškių-skriaudiškių kolektyvai, vyksta vidutiniškai kas 3–4 dienos.

Deja, pokalbį su seniūnu teko baigti, nes pastarasis straipsnio autorių pradėjo kaltinti asmeniškumais (Veiverių KLC direktorę su straipsnio autoriumi sieja draugiški ryšiai, – aut. past.), nors jie šioje istorijoje tik padėjo išaiškinti daug ne itin gražių faktų.

Seniūnas taip ir nespėjo įvertinti galimo savo asmeninio bei viešo intereso konflikto bei galimo savo įgaliojimų viršijimo.

Pasak skriaudiškių bei kalbintų veiveriškių, seniūno darbo režimas dažnai gali būti paremtas paskalomis ir gandais, prie to galimai prisideda ir seniūnijos darbuotojų kolektyvas. Redakcija apie intymius seniūno nuotykius yra gavusi ir Veiverių krašto gyventojų laišką, tačiau viliasi, jog faktai jame iškraipyti ir melagingi.

Galima pasidžiaugti, jog seniūno asmeniniai pykčiai ir ambicijos nesužlugdė paramos akcijos ir visų vaikų svajonės šiemet bus išpildytos. O pasak Prienų rajono savivaldybės mero, seniūno pyktis tėra tik karštos emocijos, kurios su laiku išsispręs.

Seniūnas gyvo garso vakare ir paramos akcijoje nepasirodė.

Beje, tai ne vienintelė seniūnija, kur pagal įstatymus laisvą žodį ir kultūrą bando diktuoti tam teisės pagal jokius teisės aktus neturintys seniūnai. Apie „kultūrinius“ nuotykius kitose seniūnijose Jus, mieli skaitytojai, supažindinsime kitą kartą.