Biblioteka – tai ne vien knygos…
Lapkričio 16 dieną Birštono kurhauze vyko Kauno regiono bibliotekų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visų rajonų bibliotekų atstovai, LR kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos specialistai.
Bibliotekų metų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį
Susirinkusius bibliotekininkus pasveikino Lietuvos bibliotekininkų sąjungos pirmininkė, Kauno regiono bibliotekų tarybos pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, pristatydama temą ir posėdžio dalyvius. A. Jaskūnienė priminė, kad šis posėdis yra skirtas Bibliotekų metų pasiekimams aptarti ir pasidžiaugti laimėjimais.
Sveikinimo žodį tarė ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Savivaldybės vadovė pasidžiaugė Birštono bibliotekos pasiekimais, teigiamai įvertino dalyvavimą įvairiuose projektuose, prie kurių kofinansavimo prisideda ir savivaldybė.
LR kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausioji specialistė G. Lamanauskienė savo pranešime pažymėjo, jog labai svarbu, kad bibliotekomis domisi ir jas globoja pati LR Prezidentė.
Pranešėja paminėjo svarbiausius įvykius ir įsimintinus momentus, kurie buvo užfiksuoti šiais, Bibliotekų, metais. Jie įamžinti vaizdo klipuose, dokumentinėse apybraižose ir kitoje vaizdo bei garso medžiagoje. Per Lietuvos televiziją sukama reklama, primenanti, kad „biblioteka tai ne tik knygos ir pastatai“, kuri bus rodoma iki metų pabaigos.
G. Lamanauskienė kalbėjo apie bibliotekų poveikį šalies ir regionų raidai, pristatė bibliotekų plėtros ir strategijos kryptis, pasidžiaugė labiausiai pavykusiais projektais. „Visuomenė atkreipė dėmesį į bibliotekas. Mes džiaugiamės, kad bibliotekos dirba labai gerai, susitelkę bendroms veikloms“, – sakė pranešėja.
Įdomūs ir prasmingi metų renginiai
Vienas iš įdomesnių ir prasmingesnių Bibliotekų metų renginių buvo „Vasara su knyga“. Jį pristačiusi Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadovė Edita Urbonavičienė džiaugėsi sėkmingu projektu, pritraukusiu ir sudominusiu daug įvairaus amžiaus žmonių. Šioje akcijoje dalyvavo 66 viešosios bibliotekos, įvyko 2,4 tūkst. renginių, juose dalyvavo apie 43 tūkst. dalyvių.
Su projekto „(RE)STARTAS: e. paslaugos Tau“ rezultatais supažindino Kauno apskrities viešosios bibliotekos Projektų valdymo grupės vadovė Aistė Megelinskienė. Ji pasidžiaugė rezultatais įgyvendinant projektą ne tik Birštono viešojoje bibliotekoje, bet ir kaimiškose vietovėse, kur žmonės galėjo išmokti naudotis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, transliacijų pagalba išplėsti savo žinių akiratį. Kam reikia, ir dabar gali rasti transliacijas internete ir dar kartą pasigilinti, pasitikrinti, susipažinti su gerąja patirtimi.
Kauno apskrities viešoji biblioteka įsteigė „Sėkmės gilės“ apdovanojimą ir šiais metais jį skyrė ir Birštono viešajai bibliotekai už sėkmingą bendradarbiavimą bei partnerystę projekte „(Re)startas – e.paslaugos Tau“, įgyvendintą Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ metu.
Tokius apdovanojimus gavo ir Raseinių rajono savivaldybės M. Martinaičio viešoji biblioteka, LNB Strateginės plėtros departamento direktorius E. Stratilatovas ir Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų, archyvų skyriaus vyriausioji specialistė G. Lamanauskienė.
Kauno regiono bibliotekų tarybos nariai dalijosi gerąja patirtimi, džiaugėsi atradę būdus ir metodus, kaip pasikviesti daugiau lankytojų į bibliotekas, uždegti noru daugiau skaityti, domėtis ir sužinoti.
Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Sandra Šklenskienė pasakojo apie projektą „Knygų terasa: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“, Raminta Liubelionienė iš Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos supažindino su gerąja patirtimi įgyvendinant projektą „IT kartos iniciatyvos bibliotekoje“. Savo sėkmės istorijomis ir patirtimi dalijosi ir kitos renginyje dalyvavusios bibliotekininkės.
Kaip kuriama „biblioteka be sienų“
Birštono viešosios bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė pasidalino patirtimi, kaip kuriama „biblioteka be sienų“, ir pristatė vieną sėkmingiausių projektų „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone“.
Pasak A. Jaskūnienės, projekto vizija gimė iš noro sukurti kitokį, netradicinių literatūrinių renginių ciklą, kurio atmosfera išsiskirtų subtilumu bei sąsaja su gamta.
Pats projektas prasidėjo 2011 metais, kai rugpjūčio mėnesį įvyko 4 renginiai. Jie buvo tokie įdomūs ir lankomi, kad teko juos papildyti.
„Projekto dalyviai buvo žymūs Lietuvos rašytojai, aktoriai, muzikantai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tiems kūrėjams, kurie buvo susiję su Birštonu. Nuo 2015 metų šie literatūriniai-muzikiniai vakarai jau persikėlė ir į kitas vietas, ir į kitas erdves: prie „Versmės“ ir „Tulpės“ sanatorijų, į kurhauzą, Nemajūnus, Birštono vienkiemį bei Siponis, kur buvo atrasta ir neįprasta erdvė – Siponių dvaro sodyba“, – pasakojo A. Jaskūnienė. Ji pastebėjo, kad „biblioteka be sienų“ padėjo pasiekti ir tuos žmones, kurie nėra bibliotekos lankytojai. Visą vasarą Birštone vyksta renginiai, kuriuose dalyvauja ne tik birštoniečiai, bet daug ir poilsiaujančių ir besigydančių asmenų. Anot direktorės, bibliotekos darbas neapsiriboja bibliotekos pastatu – veiklos persikelia į kitas erdves, tad džiaugiamės, kad toks išėjimas yra produktyvus.
Kai neužtenka vienos drąsos
Įdomų pranešimą TRYS „DRĄSOS“ arba „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“ir gerą patirtį perteikė Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė.
„Drąsa“ – vienaskaitinis lietuvių kalbos žodis, jis neturi daugiskaitos, bet mums šiuo atveju vienaskaitos neužteko. Prireikė ne vienos drąsos, o trijų, kad parsivestume Justiną Marcinkevičių į Prienų kraštą. Visam laikui.
„Tuo keliu aš pareinu“, – tvirtino poetas Justinas Marcinkevičius 1978 m. „Tuo keliu“ – pro Stakliškes, pro Napoleono kepurę, kur „Lietuva kaip delne“ ne kartą važiuota iš Vilniaus į Prienus ir atgal. „Aš nepamiršau. Atvažiuosiu į biblioteką, atvažiuosiu, bet ne vienas – vienam man jau per sunku“, – žadėjo poetas. Pažadą ištesėjo. Savaip.
Pirmoji drąsa – pavadinti biblioteką Justino Marcinkevičiaus vardu. Gavus vietos valdžios pritarimą, artimųjų sutikimą, Savivaldybės tarybos sprendimu 2011 m. liepos mėn. bibliotekai buvo suteiktas Justino Marcinkevičiaus vardas. Tai – didelė garbė ir didelis įsipareigojimas išlikti vertais vardo žmogaus, kurį gerbė, pažinojo ir savinosi visa Lietuva.
Antroji drąsa – įkurdinti poeto asmeninę biblioteką po savo įstaigos stogu. 2012 m. ponia Genovaitė atlydėjo biblioteką į Prienus. Ji padovanojo 2454 dokumentus lietuvių, rusų, anglų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis. 2015 m. dukros perdavė dar 668 dokumentus. Dabar kolekcijoje – 3122 dokumentų. Visos knygos išdėstytos tokia tvarkia kaip poeto namuose Antakalnyje, Mildos gatvėje, pagal Mokslų akademijos bibliotekos darbuotojų paruoštą schemą.
Atkeliavus knygoms, lentynoms, fotografijoms, juostoms, rūpintojėliams, 2012 m. rugsėjo mėn. bibliotekoje buvo atidarytas memorialinis poeto Justino Marcinkevičiaus kambarys, Ir nuo tada, anot prof. Viktorijos Daujotytės, poetas Justinas Marcinkevičius turi amžinuosius namus Prienuose, savo vardo bibliotekoje, kur gyva jo dvasia, kur buvo sutiktos ir palydėtos į gyvenimą visos jo ir apie jį jau po mirties išėjusios knygos, kur kartu su skaitytojais bandyta ieškoti ir vis dar ieškoma atsakymo į amžinąjį klausimą „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“
Trečioji drąsa – kalbėti apie Just. Marcinkevičių, kai, rodos, jau viskas pasakyta. Pirmieji eksponavome gimtojo namo planą, kuris buvo kitoje namo piešinio pusėje, ir ranka parašytą tekstą kitoje sklandytuvo nuotraukos pusėje. Šito neįtarė net dukros, nors nuotrauka daugelį metų stovėjo tėvo darbo kambaryje.
Justinas Marcinkevičius tai kalbasi su Jonu Kazlausku. Matyt, apie aukso ir sidabro medalius, kuriais baigė „Žiburio“ gimnaziją. Tai žvelgia į mus iš savo vestuvinės nuotraukos, jaunas, gražus, nerūpestingas. Labai įsimylėjęs savo jauną gražuolę žmoną ir skyręs jai eilėraštį pirmajame rinkinyje..
Bendrystė ir bičiulystė su Prienų krašto žmonėmis, aktyvus dalyvavimas krašto gyvenime, susitikimai, sueigos, Kęstučio paminklo atidengimas, Prienų krašto muziejaus atidarymas, klasiokų suvažiavimai. Visur būta, visur dalyvauta, visur suspėta. O ką jau kalbėti apie Sąjūdžio mitingus….
Kūryba kalba pati už save, pati apsigina ir apgina kūrėją. Poema „Donelaitis“, išleista 1964 m.. Poeto ranka pabaiga knygoje ištaisyta, perbraukta ir parašyta ranka. Datuota 1963. Būtent su tokia pabaiga poetas prašė skaityti „Donelaitį“ Atgimimo laikotarpiu. Tai paprastas, aiškus ir atviras paties Just. Marcinkevičiaus atsakymas visoms putinaitėms.
Paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“ – tai naujas žvilgsnis į Justino Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą. Žvilgsnis per nuotraukas iš asmeninių archyvų, paties poeto parašytus ar įvairiomis progomis pasakytus žodžius, per literatūros kritikų, draugų, bičiulių, šeimos narių mintis.
Po pristatymo Viešojoje bibliotekoje paroda pradėjo keliauti. Pirmiausia – į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą, į jubiliejinę konferenciją, kur pranešimus skaitė Viktorija Daujotytė, Valentinas Sventickas, Aušra Martišiūtė-Linartienė, Marijus Šidlauskas, Vytautas Radžvilas, Gintarė Adomaitytė, Rimvydas Stankevičius ir kiti.
2016 m. sausio mėn. išvežėme parodą į Lietuvos Respublikos Seimą. Prienų žiburiečiai su mokytoja Roma Ruočkiene savo dainomis ne tik sudrebino Seimo rūmų sienas, bet ir pravirkdė ne vieną parlamentarą. Tada buvo išsakyta mintis, jog „Marcinkevičius būtų norėjęs, kad paroda keliautų…“, ir mes ją paleidome.
Ji apkeliavo Prienų rajono miestus ir miestelius: Stakliškes, Jiezną, Veiverius; pabuvojo Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio, Panevėžio ir Kupiškio rajono savivaldybių viešosiose bibliotekose.
Turėjome ir turime ką pasakyti apie Justiną Marcinkevičių Tuo dabar net neabejojame. Tai ne tik poetas, rašytojas, eseistas, Mokslų akademijos tikrasis narys, daugelio premijų laureatas, Prienų ir Vilniaus miestų garbės pilietis, bet ir rūpestingas tėvas, senelis, mylintis vyras, nuoširdus, paprastas, geras ir mielas žmogus. Toks, kaip mes visi. Netgi vairuotojas mėgėjas. Mokėjęs pasikeisti padangą. Tikimės, kada nors paviešinti ir dedikacijas. O jų apie 600.
Norėčiau pabaigti Justino Marcinkevičiaus palinkėjimu padorumo, santarvės, o gal net ir meilės. Palinkėjimu Lietuvai, Jums visiems kartu ir kiekvienam atskirai. Mylėkite, gyvenkite taikoje su savimi ir pasauliu ir kaskart skaitydami Justiną Marcinkevičių vis naujai jį atraskite. Gal prie to prisidės ir mūsų paroda.“
Kauno regiono bibliotekų tarybos posėdyje buvo išklausytos ir kitos geros patirtys, o renginys pasibaigė diskusijomis ir žinių pasidalijimu.
