GERESNĖ SVEIKATA, KAI TYLESNĖ APLINKA

Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, įsijungia radiją, kalbasi su savo augintiniu ar netgi patys su savimi. Tyliai čiurlenančio vandens triukšmas, nesmarkus medžio lapų ir vėjo žaismas − tai garsas, kuris suteikia nusiraminimo jausmą. Bet ką daryti, kai triukšmas Jus ima erzinti, o galiausiai grįžę iš darbo ar mokyklos griūnate į lovą ir apima jausmas, kad buvo siaubinga diena.

Nors Prienų rajono gyventojai gyvena kol kas strategiškai geroje vietovėje, čia nesidriekia geležinkelio bėgiai, nėra oro uosto, kur per dieną pakyla ar leidžiasi bent po dešimt lėktuvų, taip pat nėra ir didelių gamyklų ar išplėtotos pramonės. Tačiau mes net nepajuntame, kaip mus veikia triukšmas. Triukšmo šaltiniai gali būti darbo vietoje dažnai garsiai skambantis telefonas, mokinių riksmas pertraukos metu, gyvenamasis namas, esantis šalia gana judrios gatvės, mašinų signalas ar savarankiškai perdirbti automobiliai, panašūs į riaumojančius monstrus, kurie sukelia žmonėms psichologinį susierzinimą. Užtenka vienos tokios mašinos ar motociklo ir naktį pabus jau pusšimtis miestelio gyventojų. Mokslininkai nustatė, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus, o vertinimo skirtumai susiję su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio stiprumu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo, individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą. Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis turi įtakos individo sveikatai: psichosocialinei − nerimas, miego sutrikimai, kasdieninės veiklos disbalansas; fizinei − klausos silpnėjimas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga.

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis – akustinė trauma, klausos nuovargis, dėl triukšmo poveikio išsivystęs kurtumas.

Akustinę traumą sukelia labai stipraus (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.

Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Perėjus į tylesnę aplinką, klausos nuovargis praeina ir klausos funkcija atsigauna. Jei klausos nuovargis kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.

Dėl triukšmo įtakos išsivysčiusio kurtumo blogiau girdimi aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsai, todėl žmogus to nejaučia (neblogai girdi kalbą, radiją, televiziją, nes jų garsas yra žemo ir vidutinio dažnio (200–4000 Hz)). Nuolatos būnant triukšmingoje aplinkoje liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas, dalinis arba visiškas kurtumas.

Netiesioginio triukšmo poveikis sveikatai priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Triukšmo poveikis organizmui pasireiškia kaip ilgai veikiantis lėtinis stresorius. Veikdamas per centrinę nervų sistemą jis sukelia įvairius organizmo neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali lemti šias ligas: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, endokrininės sistemos sutrikimus, kaulų ir raumenų sistemos pakitimus. Palyginti nestiprus apie 60 dB triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, žmogaus kraujotakos sistema apkraunama gerokai daugiau nei normaliomis sąlygomis. Moksliniai tyrimai nurodo, kad ir apie 42 dB triukšmo lygis jau gali sukelti miego sutrikimus, o ilgainiui ir nemigą. Triukšmo patologijos laipsnis visų pirma priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Dėl triukšmo 10–25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Justina Dobilienė