Susitikimas su garsiuoju širdžių „maestro“
Praėjusį ketvirtadienį „Eglės“ sanatorijos salė buvo beveik pilna, nes susitikti su garsiuoju kardiochirurgu, vadinamu „širdžių maestro“ Vytautu Sirvydžiu atvyko ne tik Birštono TAU klausytojai, bet ir sanatorijose besigydantys žmonės. Paskaitos tema – „Ką žinome apie širdį“.
Pristatydama garbingą svečią Birštono TAU direktorė Roma Urbonienė išvardijo ir visus jo titulus, mokslinius vardus bei laipsnius. Vytautas Jonas Sirvydis – širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, VU Širdies chirurgijos klinikos vedėjas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius.
Profesorius V. Sirvydis kalbėjo, kad širdis – pats svarbiausias, sudėtingiausias ir paslaptingiausias žmogaus organas. Ji – ypatingas Dievo kūrinys ir dovana, be kurios žmogus negali gyventi, jausti, mylėti, o prie jos tiesiogiai prisiliesti skirta tik išrinktiesiems. Nors širdies funkcija, atrodytų, gana paprasta – pumpuoti kraują, pernešant deguonį į smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Tačiau širdžiai nustojus plakti, sustoja kraujotaka ir žmogus miršta. Širdžiai nusilpus, žmogus sunkiai suserga, praranda jėgas ir judėjimo galią, atsiranda mirties baimė. Yra žmonių, kurie gyvena su svetima širdimi, yra žmonių, kuriems sava širdis pašalinta, o jų gyvybę palaiko inžinierių sukurti aparatai – dirbtinės širdys. Ir taip pratęsiamas žmogaus gyvenimas kartais ne vienus metus.
Kaip pasakojo širdies chirurgas, širdies chirurgijos pradžia buvo sunki, nes dar XIX a. Manyta, kad prie žmogaus širdies niekas, net ir chirurgas, negali prisiliesti. Tačiau laikas bėgo, ir tai vienas, tai kitas chirurgas išdrįsdavo ranka paliesti širdį – ir įvykdavo stebuklas. Juk jausmas, kai savo rankose laikai kito žmogaus širdį, sunkiai gali būti nusakomas žodžiais. Chirurgo rankose juk plazda žmogaus gyvybė.
Dabar atliekamos įvairios širdies operacijos, keičiamos kraujagyslės, dedami širdies darbą palengvinantys stimuliatoriai, o esant būtinybei ir galimybei – persodinama kito žmogaus širdis.
Profesorius V. Sirvydis daugiausia kalbėjo apie širdies chirurgiją, specialybę, kaip jis sakė, pasiglemžusią visą brandų gyvenimą. Pasak profesoriaus, „poetų apdainuota širdis – gyvenimo proza“. Daug yra įvairių širdies ligų, kurioms pašalinti reikalingos operacijos ir gydymas. Kiek žmonių profesorius grąžino į gyvenimą, kiek jiems palengvino – sunku būtų ir suskaičiuoti. Tačiau „Eglės“ sanatorijos salėje buvo viena moteris, kurios vyras profesoriui padėkojo pirmas, o paskui ir ji pati, 13 metų gyvenanti su prof. V. Sirvydžio persodinta širdimi.
Su gerbiamu profesoriumi buvo atvykęs ir Santariškių klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas Karolis Urbonas, kuris trumpai supažindino su širdies operacijų metu atliekama paciento reanimacija. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, tad šis specialistas pažadėjo Birštone apsilankyti ir papasakoti apie tai plačiau.
