Pažintis su paslaptinga, kerinčia gamtos fotografija

Gamtos vaizdiniai, paslaptingas augalijos bei gyvūnijos pasaulis, o ypač galimybė prisiliesti, pagauti, įamžinti stebuklingą akimirką vilioja tiek mėgėjus fotografus, tiek profesionalus. Bet kas gali geriau papasakoti apie gamtos fotografiją, jei ne gamtos fotografas, ornitologas Marius Čepulis, kurio darbų paroda vieši Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centre.

 

Į gamtos fotografijos parodos atidarymą ir susitikimą su jos autoriumi Mariumi Čepuliu, kurį nuo pavasario kalbino susitikti su prieniečiais NKRP Prienų lankytojų centro specialistė L. Šaltienė, atvyko mėgėjai fotografai, Prienų meno mokykloje dailės ir fotografijos meno besimokantys vaikai ir suaugusieji, prieniečiai, kuriems susitikimai su įdomiais žmonėmis, naujos žinios, įspūdžiai yra svarbiau už vakarą prie televizoriaus. Jų laukė tikrai įdomi paskaita ir turtinga vaizdinė medžiaga apie fotografavimą gamoje. Puikų humoro jausmą turintis fotografas pasidalino savo 18 metų rimtesnio fotografavimo patyrimu, pasakojimą paįvairindamas linksmomis istorijomis, šmaikščiais nutikimais, nuostabiomis fotografijomis, atspindinčiomis įdomų, bet ilgą, sunkų, kantrybės, ištvermės, psichologinio ir fizinio pasiruošimo reikalaujantį darbą. M. Čepuliui tai – ne tiesioginis jo darbas, o pomėgis, kuriam atiduodamas visas laisvalaikis ir net poilsio naktys.

 

Gamtos fotografija – labai plati tema

„Viena iš pačių įprasčiausių gamtos fotografijų – peizažai. Juos sunkiau fotografuoti nei paukščius ar kitokius dalykus. Ypač Lietuvoje, nes mūsų kraštas plokščias. Gal ir gražu, bet atsibosta po kiek laiko“, – pasakojo parodos autorius.

Kita gamtos fotografo sritis – naktinė fotografija, viena iš mėgstamiausių šiuo metu. Ryte fotografuoja paukščius, žvėris, gyvūnus, dieną dirba, vakare vėl fotografuoja, o naktį… „Negi naktį eisi miegoti? – sako. – Žvaigždės, visokie meteorologiniai reiškiniai: sidabriniai debesys vasarą, šiaurės pašvaistės žiemą, tuoj prasidėsiantys meteorų lietūs (leonidai). Visa informaciją seku, renku ir, kai yra geras oras ir galimybė, iškart lekiu į lauką. Išsimiegot aš kada nors spėsiu“, – šyptelėjo M. Čepulis.

Kita mėgstama jo sritis – povandeniniai peizažai, nuo kurių ir prasidėjo fotografo karjera. Teko fotografuoti ir povandeninį Lietuvos pasaulį, ir patyrinėti kitų šalių vandenų gelmes. Jų gyventojai, ypač žmonėms siaubą keliantys rykliai, pasak M. Čepulio, vieni mielesnių gyvūnų. Žinoma, daug kadrų su rykliais padaręs fotografas truputėlį pajuokavo, patikslindamas, kad yra keletas pavojingų ryklių rūšių. „Jie kartais gali atsikąsti žmogaus, jeigu jis laikys prie savęs prisikabinęs nušautą žuvį, kuri ir privilios ryklį prie grobio. Visos istorijos filmuose, kad ryklius priviliojo žmogaus kraujas, yra nesąmonės. Rykliai nežino, koks yra žmogaus kraujo skonis, bet puikiai žino, koks yra žuvies skonis“, – pabrėžė gamtos fotografas.

Vienas iš naujų būdų, kaip fotografuoti vandens gyvius ir parodyti žmonėms, kas mūsų vandenyse iš mikroobjektų gyvena, tai – padarytas mažas akvariumą, į kurį Marius prileidžia paties prigaudytų vabzdžių arba tritonų, padaro keletą kadrų ir vėl juos paleidžia gyventi. „Jūroje galima daryti makrofotografiją, bet mūsų drumzlinoje kažkokioje kūdroje tokią fotografiją padaryti nelabai yra šansų“, rodydamas skaidrę sakė Marius.

Viena iš M. Čepulio mėgstamiausių – grybų fotografija. Pasak jo, grybai yra labai fotogeniški, juos galima įvairiai komponuoti ir pan., ko nepasakysi apie augalus. Juos reikia įkomponuoti į kadrą, kad būtų labai gražu, o tai padaryti gana sunku. „Dirbti su jais reikia pasiaukojimo“, – teigė fotografas, šioje srityje, kaip tikras džentelmenas, pripažindamas susitikime dalyvavusios fotomenininkės, augalų fotografijos meistrės Eglės Lugauskienės pranašumą. (Apie Eglę ir jos gamtos fotografijas esame rašę „Naujojo Gėlupio“ puslapiuose – aut. past.).

Vaizdinėje medžiagoje žiūrovai pamatė nemažai įspūdingų fotokadrų iš vabzdžių, drugelių fotosesijų. Kvapą gniaužiančios itin detalios vabzdžių makrofotografijos – tikri makrografijos stebuklai. Tai irgi labai sunkus darbas, nes užfiksuoti kadre gyvį, kuris juda, kruta, ir dar gražiai kruta, pasak Mariaus, yra ką veikti. Apskritai, sakė jis, fotografuoti galima bet ką, svarbu – žinoti, kaip tai padaryti. Įstabus gamtos kadras, kurį išvydome skaidrėje, buvo padarytas žiūrint pro voratinklį.

Pati mėgstamiausia M. Čepuliui – paukščių fotografija, nuo kurios prieš septynetą metų prasidėjo gamtos makrofotografija. Kadangi jis pats yra ornitologas, ši tema artima. Parodoje galima išvysti unikalių kadrų iš paukščių gyvenimo.

Nauja ir rimta tema, kurią gamtos fotografas pradėjo gvildenti prieš trejetą metų, – žvėrių fotografija. Fotografas ne tik vaizdžiai papasakojo, kaip ruošiasi į žvėrių fotomedžioklę, kaip ir kokias įsirengia slėptuves, kuriose pratūno nejudėdamas ir po 12 valandų, parodė, kokias priemones pasiima su savimi, kokį kostiumą pasisiuvo, kuriuo apsivilkęs vaidino arklį norėdamas privilioti ir iš arti įamžinti raguotą elnią, bet ir pademonstravo, kaip mediniu ragu imituoja baubiantį jauniklį elnią ar seną patiną, žiūrint, ar tai poravimosi metas, ar norint prišaukti bandą artyn.

 

Ko reikia, norint būti gamtos fotografu?

M. Čepulio teigimu, pats svarbiausias dalykas – žinios. Dar reikia informacinių technologijų, kurios padėtų išsiaiškinti subtilesnius niuansus: kaip statytis slėptuves paukščiams ar žvėrims stebėti, kad saulė šviestų iš šono ar priešais ir pan. Marius naudojasi kompasu, media.lt, orų ir hidrologinių prognozių tinklapiais. Reikia turėti ir truputėlį įrangos (palapinę, miegmaišių, specifinės aprangos, masalo paukščiams: lietuviškiems reikia grūdelių, sėklyčių, užsienietiškiems – vaisių, plėšriems – būtinai dvėselienos, nes kitaip jų nepriviliosi), taip pat žuvims ir, žinoma, truputėlį maisto sau). Žiemą Marius, išsiruošęs į medžioklę, naktimis miega automobilyje, vasarą – palapinėje ar slėptuvėje tiesiai ant vandens. Šios slėptuvės, kaip buvo matyti nuotraukose, pačios įdomiausios, keisčiausios, įmantriausios. Kartais jas fotografas įsirengia valtyje ar ant plaustelio, kur stato fotoaparatą, ir įsikuria salos viduryje, kur laukia paukščių, kartais – melduose, kartais – tiesiog vandenyje. Rimtesnė slėptuvės ant vandens primena hamakus, jurtas su anga, kurioje įmontuotas milžiniškas fotoobjektyvas. Pavyzdžiui, mažąjį baublį, kurį mažai kas yra matęs, o dar mažiau – nufotografavęs, Mariui pavyko nufotografuoti tik iš vandens.

Būna, mėnesių mėnesius tenka planuoti sesijas. Kad jos būtų sėkmingos, reikia ne tik kantrybės, bet ir būtinai – sėkmės. „Kartais pasiseka, įlendi į slėptuvę – ir kadras. O kartais – dešimtą valandą ryto įlendi, ketvirtą išlendi. Ir taip visą savaitę – ir nieko. Teko 16 valandų sėdėti slėptuvėje laukiant kurtinio. Jis atskrenda ir tupia miegoti, tiesiai virš tavęs. Negali judėti, knarkti, nes išbaidysi. Standartinis laikas slėptuvėje būna 6–8 valandos. Nutirpsta ir rankos, ir kojos“, – nepaprastą gamtos fotografo kasdienybę piešė svečias.

Kam nors gali atrodyti, na, kam taip kankintis, eikvoti laiką, sėdėti vienatvėje, laukiant kažkokio mistinio kadro? M. Čepulis sako, laukdamas dieną užsiima vaikiškais telefoniniais ir kompiuteriniais veiksmo žaidimais arba dirba kompiuteriu savo darbus „Jau išbandžiau visas temas, perėjau visus lygius, ištryniau visus žaidimus, nes neliko ką žaisti“, – sakė susirinkusiųjų juoką sukėlęs fotografas.

Gamtos fotografas ilgai pasakojo įkvepiančias ir dažniausiai linksmas istorijas apie įamžintus gamtos kadrus, apie romantiškas vakarines paukščių peštynes dėl žuvies, rytinius paukščių „krosus“, elnių poravimosi ir kovų epizodus. Tiesa, kartais Mariaus pasakojimas sukosi ir ne apie tokius linksmus nutikimus, kaip akistata ir akių kova su šerno patele, kuri galiausiai nubėgo. „Dabar aš suprantu, kodėl kartais žmonės lipa į medį“, – prisiminęs šmaikštavo fotografas.

Neįmanoma papasakoti visko, ką išgirdo ir pamatė susitikimo su gamtos fotografu M. Čepuliu dalyviai. Tai buvo keletas puikiai praleistų valandų, per kurias susitikimo dalyviai, pasitelkę vaizduotę, galėjo paklaidžioti po Lietuvos miškus ir laukus, stebėti rytinius rūkus, vakarinius saulėlydžius, grakščius paukščių šokius mėnulio fone, pabūti laukinėje gamtoje, kalnuose, žvėrių ir vandens gyvūnijos pasaulyje.

 dsc_0049

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close