Vėjyje siūbuoja plikos medžių šakos, o termometro stulpelis bando apsispręsti, į kurią pusę – žemiau ar aukščiau nulio – pajudėti. O mums, bėdžiams, telieka stebėti šį neapsisprendėlį ir, atlapojus rūbų spintą, patiems sužaisti vieną loterijos partiją – ar pavyks nesušalti, o gal neperkaisti.

 

Visas žmonių gyvenimas irgi balansuoja aplink „aukso viduriuką“. Kaip tapti „pačiu pačiausiu“ ir išvengt perdegimo ir kaip, stengiantis nugyventi ramų, be didesnio streso gyvenimą, netapti niekam nereikalingu.

 

Kiekvienas širdyje tampame mažos respublikos „Aš“ mažų mažiausiai Seimo nariu. Tuo vienu iš 141. Garsiai rėkiančiu, siūlančiu įvairius jau seniai žinomų įstatymų pakeitimus, patobulinimus ir pritaikymus asmeniškai sau. Ir pradedame „dėlioti šaškes“.

 

„Šiandien neisiu kartu su pussesere iki parduotuvės, nes ji gali pamatyti, jog perku brangesnį pieną, o tada užpyks ir visiems pasakos, kad neturiu kur pinigų dėt. Tačiau šiandien eisiu su kaimyne iki turgaus, nes jos pažįstama prekiauja lašiniais ir jai visada nuleidžia keletą centų. O jei nuleidžia jai – nuleis ir man.“

 

Trumpas, bet aiškiai valstybės „Aš“ strategiją ir taktiką nusakantis ir nustatantis ekonomikos komiteto posėdis pirmųjų smegenų rūmų pilkųjų ląstelių posėdžių salėje. Tik šiam pasibaigus prasideda valstybės įvaizdžio formavimo komiteto posėdis „Ką rengtis?“. Ir taip visą dieną. Kol galiausiai nuvargęs Seimas kaip niekad vienbalsiai pritaria skubiam psichinės sveikatos komiteto pasiūlymui kodiniu pavadinimu „labanakt“.

 

Žmogaus gyvenimas – tarsi valstybė su savo valdžia, tauta, miestais, gamta. Labai svarbu, ar nuolat besikeičiančioje šios valstybės valdžioje dirbs kvaili Seimo nariai ar apsišvietę, protingi, suprantantys, kaip puoselėti savo valstybę. Labai svarbu, kokie sprendimai bus priimami. Ir kuo jie bus pagrįsti – patirtimi, kitų valstybių klaidomis ar principu „o man atrodo“.

 

Neretai, valstybėje „Aš“ Seimo nariai pasiduoda ir savo jausmams. Šios frakcijos iniciatyva sprendimai priimami su tikru džiugesiu. Prie visų namų iškyla vėliavos, visuose miestuose perdažomos tvoros, sėjamos pievutės, į dangų kyla balionai. Rodos, po šių sprendimų netgi išleidžiamas atskiras nurodymas saulei respublikoje šviesti ir dieną, ir naktį. Na, tik retkarčiais persijungiant į režimą „saulėlydis“, bet vėliau be jokių dvejonių grįžtant atgal į savo vietą.

 

Tiesa, jausmai ir ambicijos dažnai veikia tokius sprendimus ir įstatymus, kuriuos priėmus paaiškėja, kad pripūtus ir į dangų paleidus milijonus balionėlių, pritrūksta pinigų tvoroms dažyti… Tada paaiškėja, kad dėl tų pačių ribotų pajėgumų ir protu nesuvokiamų išlaidų balionėliams, pusė pievų neužsėta, o kaip sovietinės kariuomenės laikais, – tik uždažyta žaliais dažais… Neišvengiamai, nepasiteisinus šio sprendimo lūkesčiams, valstybėje įsivyrauja pasipiktinimas ir chaosas. Balionėliai subliūkšta, tvoros griūna, o pievose dygsta piktžolės. Valstybėje įsivyrauja pilietinis pasipriešinimas ir pradeda griūti net miestai. Seime prasideda ilgi ginčai, lieka nepriimti svarbūs sprendimai. Pradeda strigti netgi psichinės sveikatos komiteto pasiūlymas „labanakt“.

 

Praėjus ilgam sąstingio, griovimo, statymo ant kreivų pamatų ir vėl griovimo laikotarpiui, vieną dieną į Seimą pagaliau susirenka grupė narių, kurie remdamiesi ne jausmais, bet protu vis tik atkuria valstybę. Ir ta valstybė tampa tvirtesnė, nes buvo kurta su protu. Tačiau ji jau nebe ta, kurioje saulė šviečia visą laiką, ne ta, kurioje į dangų kyla balionai. Joje vyrauja griežta tvarka, viską skaičiuojant, matuojant ir sprendimus priimant tik po daugelio metų.

 

Valstybė tampa tokia, kokia ir turėtų būti – sveika ir tvirta, t. y. besirūpinanti savimi: prižiūrinti miestus, drąsinanti gyventojus ir ypatingai sauganti ir puoselėjanti gamtą.

 

Kartais norėtųsi, kad visos valstybės turėtų tokią valdžią! Valdžią, kuri viską priimtų gerai pasvėrusi, kad ir po daugelio metų, bet siektų tobulėti, o ne pasiduotų klaidingiems ar nepasvertiems sprendimams. Kaip norėtųsi, kad kiekvienas žmogus suprastų esantis atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus. Už kaimynus, artimuosius, už pašalinius asmenis – mažąsias valstybes, kurias jose vyraujantis chaosas ir pilietinis karas tik pažeistų ir panardintų į ilgą atkūrimo laikotarpį.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close