Sporto arenoje karaliavo sportiniai šokiai
Prieš trejetą metų Lietuvos sportinių šokių šokėjai ir treneriai Jūratė ir Česlovas Norvaišos atšventė 50-ąsias bendro gyvenimo metines, o šių metų vasario 10 d. 50-mečio veiklos jubiliejų minėjo ir nuo 1974 m. jų vadovaujamas sportinių šokių klubas „Sūkurys“. Ta proga Prienų sporto arenoje vyko klubo organizuojamos varžybos „Sūkurio taurė – Prienai 2013. Kylančios žvaigždės“. Varžybų stebėti buvo atvykę ir Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, Savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis.
Vieną iš savaitgalio laisvadienių prieniečiai turėjo galimybę atsipalaiduoti emociškai ir dvasiškai, grožėdamiesi įspūdingu ir akiai maloniu reginiu. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ant parketo sukosi šokėjai, kurie varžėsi klasikinių ir Lotynų Amerikos šokių varžybose vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų grupėse.
Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Sūkurio taurė. Kylančios žvaigždės“ Prienuose organizavo Lietuvos sportinių šokių federacija, Kauno sportinių šokių klubas „Sūkurys“, Marina ir Vladimiras Fedosovai. Renginio globėjais tapo Prienų rajono savivaldybė, kuri įsteigė prizą gausiausiam klubui, bei kūno kultūros ir sporto centras.
Jūratė Ir Česlovas Norvaišos – sportinių šokių Lietuvoje pradininkai, pirmieji Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionai, lietuviškosios sportinių šokių mokyklos kūrėjai ir puoselėtojai. Šokėjų pora atvedė Lietuvos sportinius šokius į pasaulinį lygį, išugdė daugybę šokėjų, tapusių Europos ir pasaulio čempionais bei čempionatų prizininkais. Dažniausiai kvalifikacines varžybas organizuojantys Kaune, šiais metais organizatoriai pasirinko mažą miestelį, apie kurį nemažai atsiliepimų girdėjęs klubo vadovas Česlovas Norvaiša pasiūlė vienam iš organizatorių, treneriui, WDSF teisėjui Vladimirui Fedosovui apsižvalgyti, ar varžyboms netiktų mūsiškė sporto arena. Anot V. Fedosovo, atvykęs ir apžiūrėjęs aikštę, patalpas, nusprendęs, jog tai puiki vieta masiniam sportinių šokių renginiui, patogi strategiškai, o ir centro vadovai – malonūs ir pasiruošę dialogui žmonės.
Varžyboms įpusėjus, V. Fedosovas pakartojo esantis patenkintas KKSC darbuotojų pastangomis ir gebėjimu maksimaliai išpildyti varžybų organizatorių reikalavimus. Gerą įspūdį paliko ir pati arena. „Prienų sporto arenos aikštė didelė, erdvi. Ją perskyrę pusiau galėjome vykdyti varžybas spartesniu tempu. Vienu metu dviejose šokių aikštelėse pagal tą pačią muziką šoka kelios šokėjų grupės, tai sutaupo nemažai laiko ir energijos. Mums čia patinka, norėtumėme ir galbūt nuspręsime Prienuose organizuoti ir daugiau šokių čempionatų, tarptautines sportinių šokių varžybas“, – mintimis dalijosi vienas iš varžybų organizatorių.
Kas lieka už kadro
Po pokalbio su V. Fedosovu norėjosi pakalbinti ir atsakingus už arenos paruošimą bei tvarką prižiūrinčius asmenis, nuolat stebėjusius, ar viskas vyksta sklandžiai. Kaip pasakojo KKSC vadovai, arenos užsakymas ir sutartis su organizatoriais sportinių šokių varžyboms buvo aptarta ypač smulkmeniškai, o aikštę reikėjo paruošti preciziškai, pagal visus išmatavimus centimetrų tikslumu. Deja, arenoje tokio rango varžyboms trūksta kėdžių (teisėjams ir sekretoriatui), rūbinių, pakabų rūbams, stalų. Visą reikalingą inventorių įstaigos vadovai skolinosi iš kitų organizacijų. Džiugu išgirsti, kad tokiais momentais rajono bendruomenės susitelkia dėl bendro rezultato ir noriai pagelbėja vieni kitiems. Kiek pavyko išsiklausinėti, reikalingo inventoriaus paskolino Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Balbieriškio bendruomenė, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, „Ąžuolo“ progimnazija. Daugumą jo padėjo suvežti UAB „Prienų butų ūkis“.
Dažniausiai žiūrovas regi išpuoselėtą fasadą, bet nepamato visų darbų, kurie būna atlikti. O kartais vertėtų prisiminti ir padėkoti, ypač tiems, kurių pavardės niekada nešmėžuoja laikraščių puslapiuose. Be vadovaujančių KKSC darbuotojų ir jų šeimų narių (l. e. KKSC direktoriaus pareigas A. Ivanauskienė buvo pasitelkusi į pagalbą net savo dukrą), neskaičiuodami valandų dirbo ir treneris Linas Žilevičius, valytoja Emilija Valkauskienė, kuriai reikėtų dėkoti ir dėkoti už tokio ploto, kokį matome atėję į varžybas ir kokio žiūrovas nemato, priežiūrą. Ir nors sugrįžti iš tokio renginio prieš vidurnaktį, pavargęs, malonu, kai svečiai išvyksta, išsiveždami apie Prienus gerus įspūdžius.
Roma Sinkevičiūtė
