„Vėlinės lietuvių papročiuose ir tradicijose“
Lapkričio pirmomis dienomis Lietuvoje vyrauja susikaupimo ir rimties nuotaikos. Pagerbiant mirusiųjų atminimą, už jų vėles meldžiamasi, lankomi kapai.
Spalio 26 d. Šilavoto laisvalaikio salėje vyko edukacinis užsiėmimas, skirtas prisiminti vėlinių papročius ir tradicijas. Pati ryškiausia Vėlinių tradicija – artimųjų kapų lankymas, uždegant žvakes, padedant gėles. Edukacinio užsiėmimo metu gaminome vėlinių puokštes. Patarimų kaip geriau ir gražiau sukomponuoti puokštes negailėjo Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Judita Lučkienė, Šilavoto pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Elvyra Striaušienė, Kristina Matusevičienė. Po valandos kūrybinio darbo buvo sukomponuota 18 vėlinių puokščių. Visi edukacinio užsiėmimo dalyviai džiaugėsi gražiomis ir spalvingomis puokštėmis.
Spalio 28 d. Šilavoto pagrindinėje mokykloje vyko atminimo popietė, kurios metu buvo prisiminti iškiliausi Šilavoto krašto žmonės, kunigai, mokytojai, pagerbiant jų atminimą tylos minute. Skambėjo prasmingos eilės ir dainos. Po to būrelis popietės dalyvių, nešini žvakelėmis ir vėlinių puokštėmis, pagamintomis edukacinio užsiėmimo metu patraukė link Šilavoto kapinių. Aplankėme kunigų A. Radušio, V. Petruševičiaus, mokytojų Dlugauskų, D. ir J. Kabišaičių, V. Matusevičienės ir kitų kapus. Taip pat pagerbėme Lietuvos Laisvės kovotojų ir tremtinių atminimą, uždegdami žvakes.
Etnologė Gr. Kadžytė yra paskakiusi: „Vėlinių naktį danguje sutviskančios žvaigždės yra protėvių vėlės, tad reikia gyviesiems uždegti kuo daugiau žiburėlių, kad vėlės matytų, kiek daug gyvųjų jas prisimena. Tai vilties simbolis, reiškiantis, kad jų pradėtas gyvenimas šioje žemėje tęsiasi“.
Šilavoto laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė
Saulė Blėdienė
