„Europos Sąjunga turi atgauti savo piliečių pasitikėjimą“, – teigia ES auditoriai
Naujasis Europos Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne įspėja, kad Europos institucijos iš dalies prarado ES piliečių pasitikėjimą. Pristatydamas ES auditorių 2015 m. metinę ataskaitą Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui, jis pareiškė, jog per ateinančius mėnesius ir metus didžiausias Europos Sąjungos iššūkis– atgauti šį pasitikėjimą. Klaus-Heiner Lehne pabrėžė EP nariams, jog tam yra būtina reforma, tačiau kad ir kaip sumanyta, ji privalo turėti tvirtą finansinį pagrindą. Tai reiškia, jog Europos Sąjungoje turi būti užtikrinamas tinkamas atskaitingumas; finansinės taisyklės taikomos teisingai; lėšos naudojamos racionaliai, užtikrinamas skaidrumas ir garantijos dėl teisingo lėšų panaudojimo.
„Žmonės net nepradės tikėti ES institucijomis, jei netikės, kad mes tinkamai elgiamės su jų pinigais ir teisingai atsiskaitome už tai, kaip juos panaudojame“, – teigė Klaus-Heiner Lehne.
Šiais metais ES auditorių metinė ataskaita rodo, kad dotacijų schemoms, kurios remiasi naudos gavėjų išlaidų kompensavimu, yra būdingas didesnis klaidų lygis nei teisių į išmokas schemoms. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į finansų valdymo rizikas, susijusias su finansine parama, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai teikiama iš ES biudžeto paskolų, garantijų ir nuosavo kapitalo investicijų forma.
Kaip ir kiekvienais metais nuo 2007 m., auditoriai teigiamai pasisakė apie Europos Sąjungos 2015 m. finansines ataskaitas. Jie taip pat padarė išvadą, kad surenkant ES pajamas klaidų nebuvo, tačiau įvertintas klaidų išleidžiant pinigus lygis sudarė 3,8 % viso 2015 m. ES biudžeto išlaidų (palyginti su 4,4 % 2014 m.). Tai nėra sukčiavimo, neefektyvumo ar išeikvojimo matas, tai – įvertis pinigų, kurie neturėjo būti sumokėti iš ES biudžeto, nes buvo panaudoti visapusiškai nesilaikant atitinkamų ES taisyklių.
Auditoriai ir toliau nustato beveik tokį pat įvertintą klaidų lygį srityse, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis (4,0 %), kaip ir Komisijos tiesiogiai valdomose išlaidose (3,9 %).
Ataskaitoje pabrėžiama, jog didžiausią poveikį išlaidų klaidų lygiui daro skirtumas tarp kompensavimo schemų kai ES kompensuoja tinkamas finansuoti išlaidas, remdamasi naudos gavėjų pateiktomis deklaracijomis ir teisių į išmokas schemų kai mokėjimai atliekami, jei yra vykdomos sąlygos. Išlaidų kompensavimas yra susijęs su daug didesniu klaidų lygiu (5,2 %) nei išlaidos, patirtos teisių į išmokas pagrindu (1,9 %).
„Valstybių narių institucijų ir Komisijos vykdyti taisomieji veiksmai (finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimai) padarė teigiamą poveikį įvertintam klaidų lygiui“, – teigia auditoriai. Tačiau nepaisant to, jog Komisija ėmėsi priemonių pagerinti savo rizikos ir taisomųjų veiksmų poveikio vertinimą, vis dar yra galimybių padėtį pagerinti. Daugelio klaidų galima buvo išvengti, arba jas galima buvo aptikti ir ištaisyti prieš atliekant susijusius mokėjimus.
Be to, nors bendras informuotumas apie mūsų rekomendacijas valstybėms narėms yra priimtino lygio, atsižvelgimo į jas lygis yra labai įvairus, o įrodymai apie pokyčius nacionalinėje politikoje ir praktikoje yra labai riboti.
