Padėti pagrindai kitų metų derliui

Gana sunkiomis gamtinėmis sąlygomis buvo nuimtas šių metų javų derlius ir pasėtos žieminės kultūros. Kaip vyko šie darbai, kokių nesklandumų ir nuostolių teko patirti mūsų krašto žemdirbiams, kalbamės su ilgamečiu agronomu-konsultantu Aleksandru Lugausku.

Javapjūtė buvo sunki

„Iš tikrųjų šių metų javapjūtė buvo sunki. Tokie lietingi ir nepalankūs metai pasitaiko kartą per dešimtmetį. Jau pavasaris nieko gero nežadėjo – kai kur iššalo rapsai, nukentėjo žieminių javų laukai. Kitaip sakant, investicijos į derlių didelės, o pajamos – minimalios“ – sakė agronomas.

A. Lugauskas paminėjo, kad nemažai nuostolių patirta ne tiek dėl grūdų kiekio iš hektaro, kiek dėl jo kokybės, grūdų išbyrėjimo, išlaidų džiovinimui. Specialistas akcentavo, kad mažiau nuostolių patyrė tie ūkininkai, kurie daugiau investavo į geresnes veisles ir laikėsi technologijų. Derlius nemažas, bet kokybė prasta, nes vietoj ekstra klasės maistinių grūdų gauti tik pirmos, antros ar dar žemesnės kategorijos, tinkantys daugiau pašarui, nes grūdai nebuvo iki galo išdžiūvę, o kai kurie ir šiek tiek sudygę.

Svarbu negailėti investicijų ir laikytis technologijų

„Mūsų ūkininkai nuėmė derlių su didesniais ar mažesniais nuostoliais, aparti teko nebent labai mažus plotus, ir tai daugiau ne grūdinių, o ankštinių kultūrų. Dar galiu paminėti, kad esant lietingam orui ne kaip sekėsi ir rapsų augintojams, mat pasėlius užpuolė įvairūs kenkėjai. Ši vasara nelepino žemdirbių, tačiau reikia pabrėžti, kad mažesnius nuostolius patiria tie, kurie daugiau investuoja į gerų veislių sėklą, tinkamus beicus bei tinkamą pasėlių priežiūrą ir tręšimą, savalaikį apdorojimą herbicidais, fungicidais ir insekticidais. Gal po šių nelabai sėkmingų metų ūkininkai supras, kad daugiau įdėjus į žemę, dirbant apgalvotai ir subalansuotai, gaunamas ir didesnis derlius“, – kalbėjo A. Lugauskas.
Rugsėjis jau buvo rudeniškai šiltas ir gražus. Pasirodo, seni žmonės teisingai sakė, kad „pasibaigs vasara, pasibaigs ir lietūs“. Tad žemdirbiai jau galėjo tinkamai ruoštis žieminių sėjai. Nors, kaip priminė agronomas, po lietingos vasaros dirvos buvo suplūktos ir šlapios. Dirbti žemę buvo nelengva, tačiau pasėlių dygimui ir augalų įsišaknijimui sąlygos buvo geros. Daugelis ūkininkų propaguoja beariminį dirbimą ir sėją, tačiau šį rudenį tai nepasiteisino. Šis žemės dirbimo būdas tinka tada, kai dirvos būna sausos.

Daugiausia augina žieminių kviečių

Pasak A. Lugausko, po sunkios javapjūtės ūkininkų nuotaikos nebuvo geros, tačiau žmonės nenuleidžia rankų ir dirba toliau. Ką gi padarysi, toks jau žemdirbio darbas, kad esi šiek tiek priklausomas ir nuo gamtos, ir nuo dangaus. Bet, kaip sakoma, gamta ištaiso savo klaidas, tad reikia tikėtis, kad ateinantys metai bus geresni.

Rudeninė sėja pasibaigusi, jau gražiai žaliuoja žieminių javų laukai. Ką gi šiemet pasėjo rajono žemdirbiai?

„Mažėja rapsų plotai, tiek žieminių, tiek vasarinių. Supirkimo kainos neblogos, tačiau derlius mažėja dėl atsėliavimo – plinta ligos ir kenkėjai. Pastebimai daugiau sėjama žirnių, pupų, kurios gerina ir įvairina sėjomainą, praturtina dirvą azotu“, – pasakojo specialistas.
A. Lugauskas sakė, kad populiariausios žieminės grūdinės kultūros tebelieka įvairių veislių žieminiai kviečiai bei kvietrugiai, o vasarinės – miežiai.

Kol kas laukai gražiai žaliuoja, būtų gerai, jeigu laiku pašaltų, o paskui užklotų sniego patalas, kuris leistų gerai peržiemoti.