Verslo kliūčių žemėlapis Kauno apskrityje: daugiausia laisvės – Kaune, mažiausia – Jonavoje

Kauno miestas pagal verslo laisvės indeksą – trečias iš visų Lietuvos savivaldybių, į priekį praleidęs Neringą ir Vilnių. Net šešios kitos Kauno apskrities savivaldybės – Kauno raj., Birštono, Raseinių, Kėdainių, Prienų, Kaišiadorių – pagal verslo laisvę taip pat atsidūrė pirmajame dvidešimtuke, o Jonavos savivaldybė užėmė 26 vietą iš visų 60 Lietuvos savivaldybių.

 

Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą.

 

Kauno regione – vienos geriausių sąlygų verslui

 

„Nors Kauno apskrityje tik pats Kauno miestas bei rajonas pasižymi didele smulkių ir vidutinių įmonių koncentracija, tačiau ir kaimyninėse savivaldybėse vyraujanti verslo aplinka buvo įvertinta gana aukštais pažymiais įmonių ir verslo organizacijų apklausų metu. Net 40 proc. apskrities įmonių vadovai įsitikinę, jog Kauno regione yra geriausios sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui visoje Lietuvoje. Tiesa, dar 40 proc. Kauno apskrities įmonių šiuo atžvilgiu pirmenybę atiduoda Vilniaus regionui“, – sakė „Citadele“ banko Kauno filialo valdytojas Mindaugas Bičkauskas.

 

„Citadele“ sudarytame Verslo kliūčių žemėlapyje kiekvienai savivaldybei suteiktas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės. Pirmoje vietoje iš visų Lietuvos savivaldybių pagal šį rodiklį atsidūrė Neringa, kurios verslo laisvės indeksas net 82 proc. viršija šalies indekso vidurkį.

 

Antroje vietoje esančio Vilniaus miesto verslo laisvės indeksas siekia 143 proc. Lietuvos vidurkio. Kauno miestas pagal „Citadele“ apskaičiuotą verslo laisvės indeksą užima trečiąją vietą (127 proc.), Kauno rajonas – penktąją (122 proc.), Birštonas – šeštąją (114 proc.), Raseiniai – vienuoliktąją (107 proc.), Kėdainiai – dvyliktąją (105 proc.), Prienai – šešioliktąją (99 proc.), Kaišiadorys – aštuonioliktąją (96 proc.), Jonava – 26 vietą (90 proc.).

 

Įmones slegia mokesčių našta ir darbuotojų trūkumas

 

Verslininkų apklausos duomenimis, Kauno regiono įmonėms daugiausia problemų sukelia mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir verslo sąnaudų augimas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 54 proc., 40 proc. ir 35 proc. Kauno apskrities įmonių. Trečdalis Kauno regiono verslininkų į didžiausių barjerų sąrašą įtraukė ir biurokratines verslo reguliavimo procedūras, beveik ketvirtadalis – klientų trūkumą.

 

Tačiau, palyginti su kitomis Lietuvos apskritimis, Kauno apskrities įmonės pozityviau vertina verslo aplinką savo regione, plėtros galimybes, daugiau įmonių prognozuoja pajamų augimą 2017 metais.

 

Kaišiadoryse įmonių skaičius neaugo

 

Pagal smulkių ir vidutinių įmonių koncentraciją Kauno apskrityje labiausiai išsiskiria laikinoji sostinė ir jos rajonas. Kauno mieste 1000 gyventojų tenka 37 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, tai – trečias rezultatas iš visų Lietuvos savivaldybių. Kauno rajonas pagal šį kriterijų užima 10 vietą Lietuvoje – 23 įmonės 1000 gyventojų.

 

Birštone 1000 gyventojų tenka 15 įmonių (27 vieta iš visų 60 savivaldybių), Raseinių, Kėdainių, Kaišiadorių ir Jonavos rajonuose – po 14 įmonių (atitinkamai 29, 31, 35 ir 36 vietos), Prienų rajone – 13 įmonių (39 vieta).

 

Pagal 1000 gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus augimą, užfiksuotą per vienerius metus iki 2016 m. pradžios, trys Kauno apskrities savivaldybės pateko į lyderių dešimtuką: Birštonas užėmė 5 vietą, Kauno miestas – 7 vietą, Kauno rajonas – 9 vietą.

 

Raseinių, Kėdainių ir Prienų savivaldybės pagal šį rodiklį atsidūrė trečiajame Lietuvos savivaldybių dešimtuke (atitinkamai 22, 23 ir 27 vietos), Jonava užėmė 51 vietą. Tuo tarpu Kaišiadorių rajonas – viena iš keturių Lietuvos savivaldybių, kuriose veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius per metus iki 2016 m. pradžios ne augo, o mažėjo.

zemlp

zmlp2

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close