Kelionės įspūdžiai
Visada labai miela keliauti. Kelionės metu sutinki naujų žmonių, sužinai nauja, išpleti akiratį. Už galimybę keliauti prieinama kaina dėkojame Birštono parapijos Carito direktoriui, klebonui dekanui monsinjorui Jonui Dalinevičiui.
Matiešionių krašto bendruomenė susiruošė į kelionę – čia pat visai netoli – iki Pivašiūnų šventovės. Kelionės tikslai buvo keli. Bendruomenė ruošiasi rašyti projektą bendruomenės namams statyti ir įsikurti. Todėl labai rūpėjo pamatyti, kaip gyvena kitos bendruomenės, turinčios savo namus, kuo užsiima, ką veikia, kaip joms sekasi. Lietuvos vyskupų konferencija gegužės mėnesį paskelbė Maldos už šeimas mėnesiu, todėl bendruomenės pirmininkė Jolanta Mizgerienė pasiūlė į kelionės maršrutą įtraukti Pivašiūnų šventovę. Joje dalyvaudami šv. Mišių aukoje prašėme Marijos palaimos bendruomenės šeimoms.
Kelionę pradėjome nuo Matiešionių krašto bendruomenės namų kiemo ankstų sekmadienio rytą. Pirma stotelė buvo suplanuota Punioje. Šiame Margirio vyrų galybę menančiame miestelyje laukė ilgametis mokytojas, daug nuveikęs kraštotyriniame darbe, parašęs keletą knygelių apie savo gimtąją Punią – tai Petras Džervus. Nepaprastai daug ir įdomių istorijos faktų išgirdome iš pono Petro lūpų apie Punios piliakalnį, Margirio vyrų kovas su kryžiuočiais, Punios bažnyčią. Pasakojimas buvo išsamus ne tik datomis, bet ir mūsų tautos dainiaus poeto Maironio citatomis, kurias ponas Petras deklamavo mintinai. Maironis yra lankęsis Punioje. Padėkoję ponui Petrui, buvom pakviesti susipažinti su Punios bendruomenės veikla. Labai trumpam užbėgome į jų įrengtą dzūkišką trobą. Joje senovinėje krosnyje kepamos dzūkiškos bandos – vykdoma dzūkiškų bandų kepimo edukacinė programa. Anot puniškių, ne tik aukštaičiai, žemaičiai, suvalkiečiai nemoka kept bandų, bet jau ir ne visos dzūkutės moka. Todėl jos sako, kad „reik mokyc jaunimėlį, kad nepamirštų savo papročių“.
Iš Punios pajudėjome Alytaus link – į Pivašiūnus. Pivašiūnuose dalyvavom šv. Mišiose. Šv. Mišiose klebonas kelis kartus akcentavo, jog gegužės mėnuo – maldos už šeimą mėnuo, ir kvietė melsti joms stiprybės. Pivašiūnų šventovės klebonas dekanas monsinjoras Vincas Baublys po šv. Mišių aukos paskyrė mums savo brangaus laiko pasakojimui apie šią šventovę. Jo pastebėjimu, prie Marijos – Dievo Motinos – glaudžiasi labai daug maldininkų iš visos Lietuvos. Ne vienas yra patyręs jos globą. Anot klebono Vinco Baublio, tai liudija prie paveikslo nusagstytas didelis skaičius votų. Ypatingas ir Pivašiūnų Mergelės Marijos titulas, kurį suteikė amžinos atminties kardinolas Vincentas Sladkevičius. Ji tituluota Nuliūdusiųjų Paguoda. Esame dėkingi klebonui mons. Vincui Baubliui už nuoširdų, dvasingą pasakojimą. Atminimui apie šią šventą vietą klebonas visiems įteikė po paveikslėlį su Pivašiūnų Marijos atvaizdu ir giesme Pivašiūnų Marijai.
Iš bažnyčios mus lydėjo buvęs Eičiūnų bendruomenės pirmininkas ponas Zenonas. Visai šalia Pivašiūnų įsikūrusi Eičiūnų gyvenvietė. Jos bendruomenė gyvuoja jau daugiau nei dešimtį metų. Buvom sužavėti jų nuveiktais darbais, parašytais projektais ir dabartine veikla. Buvusio Eičiūnų bendruomenės pirmininko Zenono žodžiai: „reikia atrasti tai, kas vienytų bendruomenę, tuomet joje viskas bus gerai, bus ir idėjų, ir darbų“, –buvo mums atsakymas į kai kuriuos klausimus. Pasigėrėjom jų puoselėjamu muziejumi, kuriame surinkta visas to krašto senovės paveldas. Čia viskas gyva. Savanoriškais pagrindais bendruomenės narė, buvusi mokytoja Onutė rūpinasi muziejumi, veda edukacijas, pasakoja apie to krašto tradicijas. Jų bendruomenė ir vaidinimus kuria, ir groja. Atsidėkodami už paskirtą laiką, saviveiklinio teatro kolektyvą pakvietėm į šiais metais vyksiančią klojimo teatro šventę, kuri vyksta mūsų bendruomenės narių Marijos ir Jono Galinių sodyboje. Jie pažadėjo atvykti.
Laikas nejučiom greitai prabėgo. Liko dar viena stotelė – tai totorių bendruomenė Raižiuose. Ten laukė ne tik puikus pasakojimas apie totorių papročius, bet ir tikro totoriško „torto“ – šimtalapio degustavimas. Raižiuose mus pasitiko totorių bendruomenės vadovas ponas Ipolitas. Nepaprastai buvo įdomios visai kitos tradicijos, kultūra, religija. Labai daug pasakojo ponas Ipolitas, bet mums dar kilo nemažai klausimų, kuriais jį apipylėm. Jis į juos su malonumu atsakinėjo musulmonų mečetėje. Po šimtalapio skanavimo Ipolitas mums pasiūlė aplankyti musulmonų kapines, kurios yra visai šalia Raižių.
Kelionei prireikė visos dienos. Dar ilgai svarstysim, analizuosim, gilinsimės, kalbėsim apie matytus reginius, darbus, girdėtas istorijas, patirtą paprastų žmonių. Buvo malonu, kad visur pasitikdami ir išlydėdami žmonės šypsojosi. Pamatėm ir sužinojom labai daug.
Matiešionių krašto bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Birštono klebonui dekanui monsinjorui Jonui Dalinevičiui už autobusą, taip pat už užsakytą ekskursiją po Pivašiūnų šventovę. Dėkojam autobuso vairuotojui Audriui už kantrų vairavimą asfaltuotais, bet siaurais Lietuvos gyvenviečių keleliais. Ačiū pirmininkei Jolantai už kelionės organizavimą.
Matiešionių krašto bendruomenės narė Daiva Valatkienė
