Automobilio blizgesį pradangina ir perdėtas rūpestis

Lietuvos vairuotojai automobilius plauna dažniau nei kitose Baltijos šalyse ar Skandinavijoje, atskleidė tarptautinis tyrimas. Tačiau, specialistų teigimu, plovimo dažnis nėra vienintelis sėkmingos automobilio priežiūros komponentas. Netgi priešingai – dažnai, tačiau netinkamai plaunant transporto priemonę, išauga rizika, kad ji greičiau praras blizgesį.

Automobilius plauname dažniausiai

Degalinių tinklo „Statoil“ atliktas reprezentatyvus tarptautinis tyrimas apie automobilio plovimo įpročius Skandinavijos ir Baltijos valstybėse atskleidė, kad lietuviai savo automobilius plauna dažniausiai: 49 proc. apklaustųjų teigė transporto priemonę plaunantys bent kartą per dvi savaites. Automobilio plovimu panašiai dažnai rūpinasi ir lenkai (45 proc.) bei latviai (44 proc.). Tuo tarpu tik 24 proc. švedų teigia automobilį plaunantys bent kartą per dvi savaites.

„Rūpinantis automobiliu plovimo dažnis, žinoma, svarbu. Tarkime, šaltuoju metų laiku automobilį būtina plauti bent kartą per savaitę, nes kitaip rizikuojate, kad po žiemos susidursite su korozijos padariniais. Tačiau nėra taip, kad dažnai plaunant rankomis arba vien aukšta vandens srove be jokio fizinio kontakto, automobilis bus nuplautas geriau ar tausojamas labiau“, – sako Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Automobilių katedros vedėjas Petras Kaikaris.

Nuplautas, bet neblizga. Kodėl?

Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos vairuotojų automobilius plauna rankomis, o pusė jų laikosi nuomonės, kad tai – patogu ir paprasta.

Pasak P. Kaikario, taip manantiems vairuotojams labiausiai vertėtų nerimauti dėl purvo ir nešvarumų, nes buitinėmis sąlygomis jie retai iš pradžių chemiškai atmirkomi. Tai padidina riziką pažeisti kėbulo paviršių, jį subraižyti, nes purvo dalelės yra kietesnės už lako dangą ir nesunkiai gali ją įbrėžti perbraukus paprasčiausia šluoste ar kempine.

Degalinių tinklą „Statoil“ valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovo Jaroslavo Snarskio teigimu, automobilių gamintojai naudoja daugiasluoksnį automobilio kėbulo padengimą. Metalas pirmiausiai dengiamas apsauga nuo korozijos, tuomet gruntuojamas arba dengiamas apsaugine danga ir tik tuomet dažomas bei lakuojamas skaidriu laku, kuris sudaro iki 46 proc. metalą dengiančio sluoksnio bei suteikia blizgesį.

Jei automobilis plaunamas neteisingai, netinkamai, atsiradę įbrėžimai, pasilikusios apnašos smarkiai išsklaido šviesos spindulius ir sumažina automobilio blizgesį. Sukuriamas optinis efektas, kad automobilis nešvarus, nors jis ir nėra purvinas.

„Nešvarumų pašalinimui fizinis kontaktas ir švelni trintis yra būtini. Pasirinkus plovimą tik stipria vandens srove, bekontakčiu būdu, reikia kelis kartus daugiau ir žymiai agresyvesnės chemijos, kad būtų pasiekta norima plovimo kokybė. Tačiau net ir tuomet plovimo rezultatas nėra toks geras, nes lieka plona elektrostatinė, prie automobilio korpuso prikibusi purvo plėvelė“, – sako J. Snarskis.

Penkiasdešimties plovimų paradoksas

Nors ir dažnai, tačiau įprastais vientiso polietileno šepečiais plaunamas automobilis, anot J.Snarskio, taip pat natūraliai praranda blizgesį.

„Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė paradoksą: po penkiasdešimties plovimų standartiniais polietileniniais šepečiais, automobilio blizgesys sumažėja 3 kartus, o optinį nešvaros efektą sukuriantis šviesos išskaidymas išauga net 25 kartus. Polietilenas – minkštas ir lipnus plastikas, o šie šepečiai gana sparčiai dyla, palikdami daug mikroskopinių pėdsakų ant automobilio dangos. Tad net ir dažnai plaunant norimo blizgesio neišgausite, veikiau atvirkščiai. Tuo tarpu naujos kartos porėto pluošto šepečiai tokio poveikio neturi, nes jie praktiškai nedyla ir neapneša automobilio. Net ir dažnai plaunant blizgesys ir šviesos išskaidymas išlieka, todėl belieka tikėtis, kad inovacijos grąžins vairuotojų pasitikėjimą automatizuotu automobilio plovimu“, – teigia „Circle K“ atstovas.

Anot J. Snarskio, gilias automobilių pramonės gamybos tradicijas turinčios Vokietijos ekspertai nustatė, kad inovatyvus porėtas šepečių pluoštas nepalieka pėdsako ant automobilio net ir po 50-ies plovimo ciklų ir tai ypač gerai pastebima būtent ant naujų transporto priemonių.