home Politika Prienų ir Birštono kraštas pasirinko Andrių Palionį, o Lietuvą valdys naujokai

Prienų ir Birštono kraštas pasirinko Andrių Palionį, o Lietuvą valdys naujokai

Nors politinio stabilumo ir ramiai sudėliotų kėdžių Lietuvos Respublikos Seime bei Vyriausybėje teks palaukti, tačiau, priešrinkiminės aistros jau blėsta. Rezultatai aiškūs, todėl naujai išrinktiems LR Seimo nariams beliko sklandžiai įvykdyti planą B – sudaryti koalicijas su kitų partijų atstovais ir susivienyti prieš kažkuriuos „blogiukus“. Apie galimą rinkimų pabaigą, ekonomikos ir neutralūs politikos specialistai ar bent juo tuo besidomintys žmonės kalbėjo nuo praėjusios žiemos. Ryškėjanti tendencija ir augantis rinkėjų radikalumas jau tuomet pranašavo, kad besivartančios socialdemokratų – krikščionių demokratų svarstyklės šiemet greičiausiai nesuveiks ir vietoj nuolatos kas kadenciją besikeičiančių populiariausių partijų stos trečioji politinė jėga. Pranašystės dėl kylančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) su Ramūnu Karbauskiu priešaky taip pat pasitvirtino. Tačiau ne taip švelniai, kaip buvo tikėtasi. Drastiška LVŽS pergalė antrajame vienmandačių apygardų rinkimų ture ne tik sustiprino valstiečių įtaką Seime, bet ir suteikė sąjungai visas svarbiausios derybininkės teises. Derybininkės planui B. Atjaunėjusi, tačiau daug minusų dėl „blogo gyvenimo“ prisirinkusi besibaigiančios kadencijos lyderė – Lietuvos socialdemokratų partija krito taip žemai, kaip ir buvo galima tikėtis. Šiuose rinkimuose svarstyklės ir turėjo krypti į konservatoriškąją politinę jėgą, tačiau konservatorių, išgyvenusių susiskaldymą ir patriarchalinės partijos rekonstrukciją, nedidelis šuolis į priekį iš tiesų nustebino ne juos vienus. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai išspaudę tik 31 mandatą naujosios 2016–2020 metų kadencijos LR Seime, patyrė visišką fiasko Kauno regione, laikytame konservatorių bastionu. Savo ruožtu stipriai aptalžyti ir tik 17 mandatų surinkę socialdemokratai nuo konservatorių atsiliko nedaug, tačiau gavę tik trimis mandatais daugiau už Lietuvos liberalų sąjungą greičiausiai dabar ilgai kalbės apie apsivalymus ir atsinaujinimus (nors toks vajus jau vyko prieš ir po praeitų rinkimų), o ketverius metus galės ramiai dirbti skaičiuodami naujųjų valstybės „vadovų“ klaidas. Tiesa, po rinkimų nakties pusiau euforija, pusiau arogancija trykštantis LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis dar gali pateikti siurprizų taip ir nerasdamas tinkamų partnerių valdančiosios koalicijos sudarymui. Tačiau socialdemokratų ir konservatorių susivienijimas į koaliciją būtų nei logiškas, nei praktiškas. Kol kas tokia jėga galėtų egzistuoti tik formaliai ir tik šią kadenciją iki pirmo perversmo (žinant partijų skirtingas ilgalaikes strategijas). 2016–2020 metų LR Seimo kadencijos rinkimai pažėrė iš tikrųjų daug siurprizų. Lietuvos piliečiai, pavargę ir nuo reformų, ir nuo vis dar buksuojančios Lietuvos ekonomikos, rinkimuose dalyvauja vis aktyviau, tačiau vis dažniau krypsta ne į iki „kaulų gelmių“ pažįstamas partijas, bet į pavienius kandidatus arba naujadarus. Kartais – ir prie įspūdingesnius kandidatus prisirinkusių partijų. Šiemet lietuviai, nenorėdami balsuoti už tuos pačius „vagis“, susikoncentravo į naują, konkrečiau tariant, „Naisiais“ aprengtą partiją. Ne vienas, balsavęs už valstiečių kandidatus, negalėjo tiksliai pasakyti kandidato vardo ir pavardės. Tai sudaro konkrečią prielaidą, jog buvo balsuojama už partiją, net nesigilinant į kandidatų patirtį, praeitį, žvilgsnį į ateitį ar bent jau išorinį grožį. Scenarijus kartojasi, kaip buvo į politiką žengiant ir kitoms populistinėms, daugiau kova prieš „sistemą“ pasižymėjusioms partijoms. Deja, praeityje irgi rinkėjų labai gerbti ir „mylėti“ tokie judėjimai kaip „Drąsos kelias“, „televizijos šou“, Darbo partija, partija „Tvarka ir Teisingumas“ šalies mastu išgyvena nemažą „krachą“. Ką reiškia balsuoti už bet ką, parodo ir pastaruoju metu įžymių aukščiausiųjų partijų vadovų nusikalstami veiksmai ir elementarūs ministrų, kaip antai, bebaigiančios savo darbą švietimo ministrės, poelgiai bei pasisakymai. Tuo tarpu Prienų-Birštono apygardoje šalies tendencija jautėsi gana ryškiai, bet apogėjaus nepasiekė. Čia jau po pirmųjų kelių dešimčių balsų rezultatų paaiškėjo pagrindinė ir galutinė rinkimų rezultatų apygardoje tendencija. Nors antrame rinkimų ture šalies rinkėjų aktyvumas, palyginti su 2012 metų rinkimais į LR Seimą, šiek tiek pakilo, jis vis tiek išliko ganėtinai žemas – 31,84 proc. (2012 m. – 30,02 proc.). Tačiau Prienų-Birštono apygardoje rinkėjų aktyvumas šiemet šoktelėjo ypač žymiai – 37,79 proc. (2012 m. – 24,43 proc.). Suskaičiavus galutinius visų apylinkių balsus (11722 balsai), dabartinis LR Seimo narys, socialdemokratas Andrius Palionis surinko 62 proc. balsų (7307), o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Ąžuolas Raškevičius – 38 proc. (4415). Ą. Raškevičiui labiau simpatizavo Ašmintos bei Pakuonio seniūnijos. Ašmintoje pirmajame ture balsų dauguma nugalėjo A. Palionis, tačiau antrajame ture, ko gero, susivienijo opozicinių partijų jėgos. Tuo tarpu Pakuonyje, socialdemokratų partijai jaučiamas priešiškumas dėl nuolat kylančių vietinių gyventojų konflikto su taip pat šio krašto gyventoju, dabartiniu Prienų rajono savivaldybės meru. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą taip pat rinkosi visos Alytaus rajono apylinkės – Ūdrijos, Krokialaukio, Miklusėnų, Genių ir Mikutiškių. Šios apylinkės rinkimuose Prienų-Birštono apygardos sudėtyje dalyvauja pirmą kartą. Remiantis Alytaus krašto tendencija, čia irgi rinkėjai daugiau simpatijų skyrė valstiečiams. Vienmandatėje Prienų-Birštono apygardoje kandidatavo ir konservatorių kandidatas Emanuelis Zingeris. Nors Prienų-Birštono vienmandatėje apygardoje jis į antrą turą nepateko, į LR Seimą vartai jam atsivėrė daugiamandatėje apygardoje. Po pirmojo vienmandatės apygardos turo į antrąjį nepatekęs LR Seimo narys, tvarkietis Vytautas Kamblevičius turėjo šansą į naujos kadencijos LR Seimą patekti daugiamandatėje apygardoje, panašu, kad ši galimybė subliuško. Pagal daugiamandatės apygardos rezultatus, partija „Tvarka ir teisingumas“ iškovojo 5 mandatus. V. Kamblevičius pagal pirmumo balsus liko 7 vietoje, tačiau pirmajame ture geriausiai savo apygardose pasirodę tvarkiečiai Remigijus Žemaitaitis ir Petras Gražulis pergalės antrajame ture atveju būtų atlaisvinę savo vietas daugiamandatėje apygardoje ir V. Kamblevičius būtų pakilęs į penktąją – jau LR Seimo nario mandatą užtikrinančią vietą. Tačiau antrajame ture P. Gražulis kovą Gargždų apygardoje pralaimėjo, vienmandatės apygardos mandatą iškovojo tik R. Žemaitaitis. Taigi V. Kamblevičiui kelią į LR Seimą atvertų tik kiti savanoriškai mandatų atsisakę bendrapartiečiai. Tiesa, visų 5 partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškovotų mandatų likimas vis dar Vyriausiosios rinkimų komisijos rankose. Po pradėto ikiteisminio tyrimo dėl balsų pirkimo Šilutės apygardoje, manoma, gali būti panaikinti ten sukaupti beveik 3000 balsų už tvarkiečius. Taip atsitikus, partija nusileistų žemiau 5 proc. barjero ir netektų visų 5 daugiamandatėje apygardoje iškovotų mandatų – juos pasidalintų kitos, į LR Seimą jau patekusios partijos. Betikslinant paskutinius rinkimų rezultatus ir detales, didžiosios partijos jau kuria ne šalies, bet koalicijų ir įtakos sferų valdymo strategijas. Pastarosios, gana greitu laiku parodys, ar rinkėjai į savo, ar į emigrantų ateitį žvelgs optimistiškai. rinkimai dsc_0017 ______________________________________ 2012 metais Prienų-Birštono apygardoje dėl savo pirmojo mandato LR Seime antrame ture rungėsi Andrius Palionis ir dabartinis Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Tuomet A. Palionis surinko 70,20 proc., A. Vaicekauskas - 26,18 proc. balsų. Papildyta 22.48: Pagal naujausius duomenis iš visų apylinkių (11722 balsai): Andrius Palionis surinko 62 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 38 proc. Ą. Raškevičiui labiau simpatizavo Ašmintos bei Pakuonio seniūnijos. Taip pat valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą rinkosi visos Alytaus rajono apylinkės - Ūdrijos, Krokialaukio, Miklusėnų, Genių ir Mikutiškių. Visose kitose apylinkėse laimėjo A. Palionis. Papildyta 22.40: Pagal naujausius duomenis iš 37 apylinkių (iš 38) (10705 balsai): Andrius Palionis surinko 62 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 38 proc. Papildyta 22.23: Pagal naujausius duomenis iš daugumos apylinkių (9643 balsai): Andrius Palionis surinko 61 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 39 proc. Papildyta 21.51: Pagal naujausius duomenis iš daugumos apylinkių (8874 balsai): Andrius Palionis surinko 60 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 40 proc. Papildyta 21.29: Pagal preliminarius rezultatus iš mažesnių apylinkių (7859 balsai): Andrius Palionis surinko 59,6 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 40,40 proc. Papildyta 20.55: Pagal preliminarius rezultatus iš mažesnių apylinkių (7793 balsai): Andrius Palionis surinko 60 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 40 proc. Papildyta 20.32: Pagal pirmuosius preliminarius rezultatus iš mažųjų apylinkių (3047 balsai): Andrius Palionis surinko 60 proc. balsų, Ąžuolas Raškevičius - 40 proc. Papildyta 20.28: Nors antrame rinkimų ture rinkėjų aktyvumas palyginus su 2012 metų rinkimais į LR Seimą šiek tiek pakilo, jis vistiek išliko ganėtinai žemas - 31,84 proc. (30,02 pric. - 2012 m.). Prienų-Birštono apygardoje aktyvumas šiemet šoktelėjo ypač žymiai - 37,79 proc. (24,43 proc. - 2012 m.).

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close