Informacinės technologijos – ne tik mokslas
Gyvename informacinių technologijų amžiuje. Jis prasidėjo apie 1975 m., kuomet daug namų JAV pasiekė pirmieji kompiuteriai. Netruko kompiuteriai įsikurti ir europiečių namuose. Vis tik galima sakyti, kad Lietuvoje šis amžius prasidėjo tik atkūrus nepriklausomybę. Nors būdami Tarybų Sąjungos sudėtyje galėjome susipažinti su pirmaisiais kompiuteriais, tik atsivėrus vartams į vakarus, galėjome pajusti ne tik laisvės, bet ir kompiuterijos kvapą.
Informacinių technologijų bumas Lietuvoje prasidėjo apie 1994 m., kuomet Lietuvą, jos mokyklas pasiekė pirmoji kompiuterių labdaros siunta, pirmosios kompiuterių parduotuvės įsigijo dėvėtos skandinaviškos kompiuterinės įrangos ir pradėjo ja prekiauti. Tik praėjus porai metų Lietuvos rinkoje atsirado ir nemažai naujos kompiuterinės technikos. Švietimo ministerijai tuomet teko sunkus uždavinys. Lietuvos mokyklas skubiai aprūpinti dėvėta skandinaviška kompiuterine technika, ar investuoti į ateitį ir mokyklas aprūpinti retai, tačiau nauja, kokybiška ir galinga kompiuterine technika. Faktiškai visas informacinių technologijų vystymasis švietimo sistemoje tuo pačiu ir ateities kartos ugdyme buvo pakibęs tik ant, rodos, paprasto, bet sunkiai numatomo į ateitį, sprendimo. Tuometinė Švietimo ministerijos valdžia padarė rizikingą ėjimą, tačiau šis ėjimas buvo teisingas. Šiuo metu mokyklose yra pilna kompiuterinės technikos. Daug jos gaunama iki šiol. Dalis technikos jau pasenusi ir morališkai, ir techniškai. Tačiau netgi su ja dar galima dirbti. Tiek metų dėvėta technika nebūtų tarnavusi ir dabar jau, ko gero, būtų užėmusi vietą vis dar nekontroliuojamoje Lietuvos ekologinėje sistemoje.
Kokybiška kompiuterinė technika leido ne tik dirbti ir ugdyti jaunąją kartą. Buvo sudarytos sąlygos tobulėti informacinių technologijų specialistams. Jaunimas iki šiol pirmenybę teikia informacinių technologijų, kompiuterių teikiamoms pramogoms. Dažnas jaunuolis prie kompiuterio laiką leidžia ne dėl pramogų, o dėl galimybės tobulėti, galimybės kurti. Daugėja ir tokių, kurie informacines technologijas paverčia pinigais, kuriais ne tik išlaiko save, bet dar labiau plėtoja verslą, technologijas ir suteikia galimybę šias technologijas įsisavinti bei tobulinti kitus jaunuolius. Turbūt nereikia priminti, kad turtingiausiųjų žmonių sąraše puikuojasi informacinių technologijų monstrų kūrėjai bei savininkai.
Prienuose informacinės technologijos vystėsi lygiai taip pat kaip ir visoje Lietuvoje. Iš lėto, bet, be jokių abejonių, tobulai. Prienų kraštas gal ir nėra didelis, tačiau turime tikrai įžymių specialistų, žinomų ir už mūsų valstybės ribų. Mažai kas Prienuose nežino Rasos ir Mariaus Alaburdų. Jie vieni iš tų informacinių technologijų švyturių Prienuose. Mažai kas Prienuose susiję su informacinėmis technologijomis, bet nesusiję su Alaburdų pavarde.(?) Jie ne tik kompiuterijos žinovai. Rasa – savo įgytomis žiniomis dalijasi ir su mokiniais – naująja informacinių technologijų karta, Ji – Prienų „Revuonos“ vidurinės mokyklos informatikos mokytoja ir direktorės pavaduotoja ugdymui. Nusprendžiau šiek tiek pasmalsauti, kur gi buvo ta pradžia, kaip žmones, gyvenusius Tarybų Sąjungos gyvulininkystės kolūkių pavyzdinėje šalyje, sudomino visiška naujovė – žibanti dėžutė, įjungta į elektros tinklą. R. Alaburdienė sutiko šiek tiek praskleisti užuolaidą į savo šeimos gyvenimą. (?)
Informacinės technologijos ir Alaburdų pavardė Prienų krašte yra neatsiejami. Kas Jums yra informacinės technologijos – profesija ar pomėgis?
Informacinės technologijos mūsų šeimoje tai ir profesija, ir pomėgis, ir gyvenimo būdas.
Kada susipažinote su informacinėmis technologijomis ir kodėl jos taip patraukė?
Su informacinėmis technologijomis pažintį pradėjau dar mokykloje. Iš savo matematikos mokytojos Irenos Tarasevičienės (tuo metu Maceinaitės) sužinojau apie Vilniuje veikusią Jaunųjų programuotojų mokyklą ir pradėjau joje mokytis. Po to studijos Vilniaus universiteto matematikos fakultete. Nors buvau pasirinkusi matematikos specialybę, bet visus penkerius metus teko mokytis ir informatikos. Studijas baigiau tuo metu, kai bendrojo lavinimo mokyklose atsirado privalomas informatikos dalykas. Todėl grįžusi į savo mokyklą buvau priimta dirbti matematikos mokytoja su sąlyga, kad dėstysiu ir informatiką.
Informatika visų pirma mane domino tuo, kad buvo labai panaši į matematiką, tačiau nuolat besikeičianti. Šis dalykas vertė mokytojus nuolat mokytis, domėtis tiek technologinėmis, tiek programinėmis naujovėmis.
1999 m. išleistame Žymiausių Prienų krašto žmonių, svarbių istorijos ir kultūros įvykių kalendoriuje paminėta, kad 1997 m. Jūsų vadovaujami moksleiviai tapo „International schools CyberFair’97“ prizininkais. Turbūt tais metais informacinių technologijų konkursų ne tik dalyvių, bet ir prizininkų buvo vienetai. Tam reikėjo ir gerai pasiruošti, ir turėti tam skirtos įrangos. Ar Jūsų moksleiviai dažniausiai būna gabūs vaikai, ar ir jie yra informatikos fanatai?
Tarptautiniame konkurse „CyberFair“ dalyvavome keturis kartus. Du kartus užėmėme trečiąją vietą ir kartą mūsų darbas buvo pripažintas geriausiu, laimėjome pirmąją vietą. Tais metais konkurse dalyvavo per 50 000 mokinių iš įvairių pasaulio šalių. Mūsų mokykla buvo viena iš pirmųjų Lietuvoje dalyvavusi ir laimėjusi tokio tipo konkursuose. Mūsų technika nebuvo labai gera. Mums labai įstrigo vieno vertinimo komisijos nario komentaras: „Jūs turbūt suklydote nurodydami kompiuterio parametrus, nes tokio gero darbo su nurodyta technika sukurti neįmanoma“. Deja, mes nebuvome padarę klaidos, tiesiog išnaudojome visas turimos technikos galimybes. Be to, pavykdavo suburti darnią mokytojų ir mokinių komandą, kuri turėjo pakankamai žinių ir daug bei noriai dirbdavo, o mokyklos bendruomenė skatino ir palaikė mūsų iniciatyvas.
Mokykla jau tapo naujausių informacinių technologijų flagmanu, beje, muziejumi irgi. Kaip galvojate, ar techninė bazė ugdymo įstaigose jau pakankama?
Mano manymu, ugdymo įstaigose informacinių komunikacinių technologijų (IKT) bazė yra pakankama, bet tik pakankama. Mokyklos neturi finansinių galimybių nuolat atnaujinti savo kompiuterinių klasių, įsigyti naujų, ugdymui skirtų techninių priemonių bei laboratorijų.
Kompiuterinė technika tobulėja. Į ką siūlytumėte mokiniams orientuotis: į informatiką – kūrimą ir esamos technikos tobulinimą ar į vartojimą – įgūdžių ir darbo su esama techniką tobulinimą?
Kiekvienas žmogus, norėdamas gerai jaustis dabartiniame pasaulyje, privalo tapti geru IKT vartotoju. Tam daug dėmesio skiriu dėstydama informacines technologijas ir skatindama mokinius dalyvauti įvairiuose projektuose bei konkursuose, susijusiuose su IKT. Tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų kuo toliau, tuo labiau reikalingi profesionalūs informatikai. Todėl savo mokinius, kurie domisi technologijomis ir tiksliaisiais mokslais, skatinu rinktis informatiko profesiją. Džiaugiuosi, kad jau yra nemažai mokinių, sėkmingai dirbančių ar studijuojančių šioje srityje.
Mantvydas Prekevičius
