Draugijai vadovaus Juozas Šėma

Vasario 8 dieną visuomeninės organizacijos Lietuvai pagražinti nariai susirinko į ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Renginyje dalyvavo Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, Birštono savivaldybės merė (draugijos narė), poetas Jonas Ivaška, Birštono parapijos klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitą apie per trejetą metų nuveiktus darbus pateikė Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus pirmininkas Antanas Justinas Vilkas.

Draugijos vadovas pažymėjo, kad prieš trejus metus, kai kūrėsi draugijos skyrius, jis vienijo tik 12 narių, pasiryžusių dirbti, kad mūsų miestai, kaimai ir visa šalis būtų gražesnė. Dabar entuziastų būrys perkopė 40.

A. J. Vilkas pasidžiaugė, kad draugijos nariai aktyviai dalyvavo talkose, tvarkė aplinką, įrengė Žalgirio mūšiui pažymėti skirtą skverą, pastatė paminklinį akmenį. Su malonumu prisimena organizuotas išvykas į Maironio tėviškę, taip pat pašventinti kryžių, pastatytą Baltijos kelyje. Lietuvos gražintojų akiratyje buvo mūsų krašto piliakalniai, pilkapiai ir kapinaitės, o taip pat visa mus supanti graži aplinka.

A. J. Vilkas savikritiškai įvertino ir nepadarytus darbus, nerimaudamas dėl prastai atliekamo darbo su jaunimu, ypač gimnazijos mokiniais. Pasak jo, jaunimas – mūsų ateitis ir viltis, kad Lietuva jų dėka būtų gražesnė.

A. J. Vilkas pastebėjo, kad Birštone vyksta nemažai sportinių renginių, yra daug aikštynų, kur kurorto jaunimas gali turiningai leisti laisvalaikį, tik kai kurios aikštelės aptvertos ir užrakintos. Draugijos Birštono skyriaus pirmininkas susirūpinęs dėl mūsų vaikų polinkio, kuris kai kam tampa priklausomybe, daug laiko praleisti prie kompiuterio. Pasak kalbėtojo, naujovės reikalingos, tačiau blogai, kai atitrūkstama nuo gamtos.

Kalbėdamas apie Birštono skyriaus ateities darbus sakė, kad ir toliau bus sodinama Sąjūdžio ąžuolų alėja Žvėrinčiaus miške, prižiūrimi piliakalniai ir pilkapiai, dalyvaujama talkose. Tiesa, A. J. Vilkas apgailestavo, kad Birštono gimnazija gražiai prisidėjo sodinant Kartų ąžuoliuką, bet nenueina pasižiūrėti, kaip ten jis auga, nepagloboja tos teritorijos.

Kalbėdamas apie tolimesnę draugijos Lietuvai pagražinti ateitį ir perspektyvas pirmininkas priminė, kad gana būti prašytojais ir naudotis net merės N. Dirginčienės fondo lėšomis. Reikia jau daugiau užsiimti projektų rašymu, aktyviau bendradarbiauti su kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Be to, pirmininkas pasiguodė, kad jie, kaip jauniausia visuomeninė organizacija, liko be savo patalpų. Jų reikia norint vykdyti veiklą, rengti susirinkimus ir susitikimus.

Ataskaitą apie trejų metų pajamas ir išlaidas bei jų judėjimą per ataskaitinį laikotarpį pateikė revizijos komisijos pirmininkė Laimutė Raugevičienė.

Diskusijas pradėjo „Gaminiai iš lino ir medžio“ savininkė Onutė Velykienė, kuri savo pavyzdžiu stengiasi išsaugoti ir puoselėti mūsų krašto tradicijas ir liaudies menus. Ji sakė, kad į juos kreipiasi daug auksarankių amatininkų, kurie nori daryti gražius rankdarbius, drožti iš medžio, austi, siuvinėti ir kt.

– Labai smagu, kad atsiranda žmonių, norinčių Lietuvą pagražinti savo darbais, nori juos parodyti kitiems. Turime senovinių staltiesių kolekciją, kurią malonu parodyti kitiems, kaip unikalų rankdarbį. Bet kas pamokins jas austi, juk senosios audėjos baigia išnykti, – sakė O. Velykienė, kviesdama ir siūlydama prisijungti prie šių veiklų pagal savo draugijos programą. Pasak verslininkės, užsiauginti senovinių verslų ir amatų puoselėtoją reikia daug metų ir atkaklaus darbo. O. Velykienė siūlė sukurti amatų klubą, puoselėti etnokultūrą ir rodyti turistams ir poilsiautojams tuos išskirtinus darbus, kuriais mes jiems įdomūs, sukaupti ir perteikti etnomedžiagą, būdingą šiam kraštui.

Teresė Murauskaitė, viena aktyviausių draugijos narių, kalbėdama taip pat nerimavo, kad į veiklą nepavyksta įtraukti ne tik jaunimo, bet ir kitų visuomeninių organizacijų. Ji „ačiū“ tarė „Bočių“ bendrijai ir jos pirmininkei Julijai Barutienei. Jie atsiliepė į raginimą ir sutvarkė Gudakalnio ir Panemunės piliakalnius, o prie pastarojo pastatė ir paminklą. Taip pat priminė, kad merė pažadėjo, jog savivaldybė nuo šių metų prižiūrės Babronių piliakalnį. Nepavyko per ataskaitinį laikotarpį sutvarkyti Paverknių piliakalnio ir kai kurių pilkapių.

Draugijos narė Ona Kurapkienė kalbėjo apie Atminties taką, esantį Alksniakiemio miške. Ten pastatyta 12 medžio skulptūrų, primenančių tautos tremties ir kančių metus. Tik pasigendama tvarkos, o ir ekskursijos neturi galimybės patekti į kitą Nemuno pusę, nes nėra reguliaraus susisiekimo. Ji kėlė minį, kad gal būtų galima šį unikalų Atminties taką perkelti į Birštoną, kur būtų daugiau lankytojų.

Susirinkime dalyvavęs svečias, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas J. Dingelis džiaugėsi Birštono skyriaus veikla ir atliktais darbais, o taip pat ir pirmininko A. J. Vilko iniciatyvomis vykdant darbus Lietuvos labui ir gausinant narių gretas.

Merė N. Dirginčienė atsakė į klausimus, kurie buvo išsakyti pirmininko ataskaitoje ir draugijos narių pasisakymuose. Kalbėdama apie jaunimą, savivaldybės vadovė pastebėjo, kad daug mokinių dalyvauja kultūros centre veikiančiuose būreliuose ir šokių kolektyvuose, kiti mokosi meno mokykloje ar užsiima sportu. Kas nori, gali rasti sau tinkamų veiklų tiek sporto centre, tiek stadione, kur yra daugiafunkciniai aikštynai, tiek kurorto centriniame parke, kuriame viskas nemokamai.

– Pagal mūsų savivaldybės gyventojų skaičių veiklų yra užtektinai. Netrukus pradės veikti naujos gydyklos, atsiras darbo vietų, o tuo pačiu turėtų padaugėti ir gyventojų. Tikimės, kad Birštone padaugės jaunų šeimų ir padidės gimstamumas, – sakė merė.

Atsakydama į pastabą apie patalpų draugijos veiklai būtinumą, merė pateikė informaciją apie visuomeninių organizacijų pastatų išlaikymą, paminėdama, kad kiekvienoms patalpoms išlaikyti reikia nemažai lėšų, kurių šiuo metu trūksta. Merė pripažino, kad yra problemų dėl susisiekimo su kita Nemuno puse, bet reikalai sprendžiami, tvarkomi detalieji planai, galvojama ir apie keltuvą.

Susirinkimo metu draugijos Lietuvai pagražinti Birštono skyriaus pirmininkas A. J. Vilkas pareiškė apie savo atsistatydinimą iš pareigų, motyvuodamas, kad turi kitų darbų, rašo knygą ir nori daugiau laiko skirti šeimai. Be to, ir garbingas amžius įpareigoja ieškoti jaunesnio įpėdinio. A. J. Vilkas į draugijos pirmininko pareigas pasiūlė savo kolegą, aktyvų draugijos narį Juozą Šėmą, už jį jaunesnį dešimčia metų.

T. Murauskaitė į šį postą siūlė Arvydą Plančiūną, tačiau dauguma narių balsavo už J. Šėmos kandidatūrą. Taigi Lietuvai pagražinti Birštono skyriaus pirmininku trejų metų laikotarpiui buvo išrinktas J. Šėma.

J. Šėma padėkojo už pasitikėjimą ir pažadėjo dirbti gerai ir telkti žmones geriems darbams.

Į valdybą buvo išrinkti šie nariai: Juozas Aleksandravičius, Alina Jaskūnienė, Romutė Milušauskienė, Juozas Šėma, Onutė Velykienė, Antanas Justinas Vilkas ir Tadas Zubavičius.

Į Revizijos komisiją buvo išrinkti šie asmenys: Laimutė Raugevičienė, Stasė Belickienė ir Nerėjus Asipavičius.

Už gerą darbą draugijoje per ataskaitinį laikotarpį Padėkos raštai buvo įteikti Linai Šaulinskaitei, Nijolei Raiskienei, Antanui Kisieliui ir Stasei Belickienei.

Į draugiją buvo priimti trys nauji nariai.

Savo kūrybos eilėraščius skaitė poetas Jonas Ivaška.

Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas J. Dingelis Padėkos raštus už pasiaukojamą darbą ir visuomenės ugdymą bei gražias iniciatyvas įteikė Juozui Šėmai ir Janinai Giknienei.

Merė N. Dirginčienė įteikė Birštono suvenyrus J. Dingeliui, A. J. Vilkui ir poetui J. Ivoškai.

Į draugijos Lietuvai pagražinti suvažiavimą, kuris vyks vasario 23 dieną, išrinkti delegatai: A. J. Vilkas, J. Šėma, V. Šeškevičius ir O. Velykienė.

Baigiantis susirinkimui, „Bočių“ bendrijos pirmininkei J. Barutienei buvo suteiktas Garbės nario vardas už žmonių sutelkimą senų kapinaičių tvarkymui. Jos kandidatūrą visuotiniam narių susirinkimui pasiūlė T. Murauskaitė.

J. Dingelis išsakė linkėjimus ir įsitikinimą, kad birštoniečiai ir toliau dirbs gerai, stengsis dalyvauti projektuose ir gražiais darbais gražins savo kraštą.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close