Įvairiapusė tarptautinių seminarų patirtis
Šią vasarą, kaip įprasta, Prienų „Žiburio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas Olegas Batutis dalį atostogų praleido keldamas savo kvalifikaciją, dalyvaudamas tarptautiniuose kūno kultūros mokytojams skirtuose renginiuose, dalindamasis savo patirtimi bei ieškodamas naujų ir originalių idėjų naujam mokslo metų sezonui.
Rugsėjo pabaigoje – Europos mokyklų sporto dienos
Dar mokslo metams nespėjus pasibaigti (birželio 30 – liepos 1 dienomis), Olegas Batutis, savo gero draugo Claude Scheuer’io (EUPEA, Europos kūno kultūros mokytojų asociacijos, prezidento) kvietimu, dalyvavo Vengrijos sostinėje Budapešte Erasmus+ finansuojamo projekto „ESSD 2016“ (Europos mokyklų sporto diena) rėmuose surengtame nacionalinių koordinatorių paruošiamajame susitikime. Čia jį, kartu su 15 kitų Europos šalių atstovais, tarp kurių buvo ir dar viena atstovė iš Lietuvos – Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos pirmininkė Laima Trinkūnienė, Vengrijos mokyklų sporto federacijos (HSSF) darbuotojai supažindino su savo patirtimi organizuojant ir sėkmingai daugiau nei 10 metų vykdant Vengrijos mokyklų sporto dienos renginius. Šie renginiai skatina mokinių fizinį aktyvumą, padeda išbandyti naujas fizinės veiklos ir sporto rūšis ir, žinoma, suteikia kiekvienam dalyviui galimybę įgyti teigiamą patirtį kūno kultūros ir sporto srityse. Būtent renginių sėkmė ir populiarumas paskatino HSSF inicijuoti „ESSD 2016“ projektą, kurio pagrindinis tikslas – sujungti Europos mokyklas sporto projekto rėmuose, stiprinti bendravimą ir pabrėžti europinį ryšį. Seminaro dalyviai, susipažinę su šia unikalia vengrų patirtimi, tapo savotiškais ambasadoriais, galinčiais inicijuoti ESSD renginius savo šalyse.
Tobulino anglų kalbos įgūdžius
Dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose ir projektuose reikalauja nuolatinio bendravimo anglų kalba, todėl liepos 4 dieną O. Batutis vyko į Latviją, Liepojos miestą dalyvauti 2 savaičių anglų kalbos vasaros mokykloje, kur tobulino savo anglų kalbos įgūdžius. „Be anglų kalbos man būtų sunku ne tik dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, bet ir tobulėti kaip kūno kultūros mokytojui. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės mokytis iš kitų, dažniausiai daugiau pažengusių kūno kultūros ir sveikatos ugdymo srityse šalių, tad kalbos mokėjimas tapo viena iš svarbiausių tobulėjimo sąlygų“, – teigė mokytojas O. Batutis.
Mokydamasis anglų kalbos kursuose Olegas įsitraukė ir į internetinius (on-line) 3 savaičių kursus „Outstanding physical education lessons“ (nuostabios kūno kultūros pamokos), kuriuos organizavo Birmengemo universitetas. Jo žodžiais tariant, šie kursai pareikalavo tikrai nemažai pastangų. „Tris savaites kasdien mažiausiai po 4 valandas skaitymo, vertimų, bendravimo ir rašymo anglų kalba man buvo tikras iššūkis. Bet aš nė akimirkos neabejojau įdėtų pastangų reikalingumu. Šiuose kursuose dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkstančio kūno kultūros mokytojų iš viso pasaulio. Mes turėjome galimybę ne tik mokytis vieni iš kitų, bet analizavome ir diskutavome tokiais kūno kultūros dalyko aspektais, kaip: mokinio poreikių diagnostika; pagalbos teikimas mokiniui, siekiančiam užsibrėžtų tikslų; pažangos vertinimas. Man tai buvo labai vertingi kursai, aš sužinojau daug naujų ir įdomių su fiziniu ugdymu susijusių dalykų, susipažinau su kitų šalių kūno kultūros mokytojų patirtimi, jų požiūriais ir nuostatomis į šio dalyko mokymą, galėjau palyginti jas su savo“, – džiaugėsi nauja patirtimi seminarus šalies kūno kultūros mokytojams vedantis ir vien pernai septyniolika jų pravedęs mokytojas.
Seminare pasidalino savo patirtimi
Liepos 30 d.–rugpjūčio 4 d., jau ketvirtą kartą dalyvaudamas Tarptautiniame kūno kultūros mokytojų seminare Vierumaki sporto institute (Suomija), Olegas seminaro dalyviams pristatė dvi kūno kultūros pamokas „Funkcinės treniruotės elementai KK pamokoje“. Nors per keturias dienas seminaro dalyviams buvo pristatyta daugiau nei 50 skirtingų teorinių ir praktinių pamokų, kurias pristatė 25 puikūs mokytojai iš Suomijos, Italijos, Danijos ir Šveicarijos, mokytojo O. Batučio pamokos sulaukė didelio susidomėjimo, jose dalyvavo beveik šimtas dalyvių. „Dalyvauti šiame seminare man visada yra didžiulis malonumas. Visi mes žinome, kokia efektyvi ir vaikui palanki yra Suomijos švietimo sistema, kokie dideli suomių pasiekimai mokinių fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikatinimo srityse (jau nuo šių metų visose Suomijos mokyklose bus vedamos 4 savaitinės kūno kultūros pamokos), o kur dar didžiulis draugų ir pažįstamų iš įvairių pasaulio šalių būrys, ežerai ir sauna. Visa tai tikrai stiprus motyvas atvykti čia, – dalijosi savo įspūdžiais O. Batutis. – Nors seminare buvo pristatyta pačių įvairiausių – teniso, golfo, regbio, acrojogos, šokių – pamokų, man labiausiai patiko danų Claus Ottesen‘o ir Katrine Berteisen vedamos pamokos. Claus pristatė idėjas, kaip ne kūno kultūros pamokose naudojant judėjimą ir judriuosius žaidimus galima padidinti mokinių mokymosi efektyvumą, o Katrine pasidalino jau dvejus metus Danijoje vykdomo eksperimento (į mokyklines programas įtrauktas ir kūno kultūros egzaminas) rezultatais. Buvo tikrai įdomu susipažinti su šiomis idėjomis ir išbandyti jų veiksmingumą. Aišku, kilo ir daug klausimų, atsakymams į kuriuos tiesiog pritrūko laiko“, – pasakojo didelę tarptautinių seminarų patirtį turintis mokytojas.
Apibendrindamas šio seminaro patirtį O. Batutis pabrėžė, kad Europoje ir visame pasaulyje fizinis ugdymas mokyklose vis labiau orientuojamas į kiekvieno vaiko individualius poreikius, jo sveikatos stiprinimą ir bendrųjų kompetencijų ugdymą. Mokytojas teigė 100 procentų sutinkantis su Danijoje vykdomo fizinio ugdymo pertvarkymo pagrindiniais akcentais: „Nuo tradicinių kūno kultūros pamokų – prie kūno kultūros mokymosi pamokų (kiekvienas mokinys per kiekvieną kūno kultūros pamoką turi kažką išmokti); nuo fiziškai pajėgių ir aktyvių mokinių „treniravimo“ – prie visų be išimties mokymosi (net ir nesportiškų ir turinčių sveikatos problemų); nuo kūno kultūros mokytojo mėgstamiausių sporto šakų ar veiklų mokymo – prie mokinio individualių poreikių tenkinimo (orientacija į vaiko asmeninius tikslus ir uždavinius)!“
Klausantis įdomių pamąstymų, idėjų, kurias parsivežė kūno kultūros mokytojas, ypač apie fizinio ugdymo orientavimą į kiekvieno mokinio poreikius ir užduočių individualizavimą, motyvavimą ir vidinę motyvaciją, mokinių įsitraukimą ir savo vaidmens suvokimą bei jo išpildymą, tampa akivaizdu, kad geros kūno kultūros pamokos sėkmės kriterijai – tai teigiamos nuostatos į kūno kultūros pamokas, mokytojo ir mokinio partnerystė, kūrybiškas bendradarbiavimas, noras siekti pažangos. Ne mažiau svarbus elementas – tėvų įtraukimas į šį procesą.
Norisi tikėti, kad kūno kultūros pamokos taps tokios pat svarbios, kaip ir bet kurio kito dalyko, paremto nenutrūkstamu mokymusi, žinių ir įgūdžių tobulinimu, savęs įsivertinimu. Pirmiausia, turbūt reikėtų daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę (dabar yra dvi). Mokytojas ekspertas O. Batutis priduria, jog būtinas ir mokinio pajėgumų diagnozavimas, ko praktiškai Lietuvoje nedaroma. „Mokytojas lyg ir žino, ir taiko pamokoje, bet visa tai atliekama intuityviame lygmenyje: iš savo patirties nustatau, ką mokinys geba, ko jam reikia. Danai jau keletą metų taiko diagnozavimą, bet kol kas viskas pernelyg nauja, nėra konkrečios metodikos. Bet visi sutinka, jog labai gerai būtų pirma diagnozuoti mokinio pajėgumus: nustatyti, kokie jo poreikiai, ko jis į kūno kultūros pamoką eina? Ką jis, pavyzdžiui, „Žiburio“ gimnazijoje, ketverius metus mokydamasis, dalyvaudamas kūno kultūros pamokoje, gali pasiekti? Nuo to ir turėtų prasidėti darbas. Tada mokinys kartu su mokytoju planuotų darbą, saikingai pagal asmenines išgales siektų fizinio pajėgumo, sveikatos ir mokymosi pažangos, kad po ketverių metų galėtų pasakyti kažko pasiekęs ir jaustų pats, jog kūno kultūros pamokos jam buvo naudingos“, – samprotavo O. Batutis.
Tarptautiniuose seminaruose įgijęs nemažai naudingos teorinės ir praktinės patirties, mokytojas žada žiniomis pasidalinti su šalies ir rajono kūno kultūros mokytojais, inicijuodamas seminarus ir kitus renginius.
