home Politika Politiniai debatai, virtę humoro vakaru

Politiniai debatai, virtę humoro vakaru

Rugsėjo 16 d. pavakare Prienų „Žiburio“ gimnazijos salėje visus Prienų krašto rinkėjus į susitikimą su vietos kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimą kvietė akcija „Balsuok atsakingai“.

 

Spalio 9 d. visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai rinks naują LR Seimą. Į jį kandidatuoja per 1000 kandidatų, vien Prienų-Birštono apygardoje – 9. Norint iš tokios gausos išrinkti 141 tinkamiausią kandidatą, iš tiesų reikia gerai įsiklausyti, ką jie žada ir kokią mūsų valstybės ateitį mato.

 

Artėjant rinkimams vis dažniau įvairios žiniasklaidos priemonės užpildomos rinkimų agitacija už vieną ar kitą kandidatą arba partiją. Todėl galimybė tiesiai iš kandidatų išgirsti, ką jie mano vienu ar kitu klausimu, bei pačiam jiems užduoti sau svarbų klausimą iš tiesų vertinga. Būtent dėl šios priežasties ir buvo organizuoti Prienų-Birštono apygardos kandidatų į LR Seimą debatai Prienuose.

 

Debatus moderavo bei papildomus klausimus uždavinėjo „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Daiva Žeimytė.

 

Tiesa, labai gaila, kad į šiuos debatus atvyko tik keturi iš devynių Prienų-Birštono apygardoje politinių susivienijimų iškeltų kandidatų. Su rinkėjais savo mintimis pasidalinti nepabūgo kadenciją bebaigiantis LR Seimo narys Vytautas Kamblevičius, atstovaujantis partijai „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos centro partijos kandidatas, antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos narys, verslininkas Vladas Raišys, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas Gintautas Bartulis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Ąžuolas Raškevičius.

 

Visiems keturiems kandidatams teko prisistatyti, pristatyti planuojamus darbus tapus LR Seimo nariais, atsakyti į kelis D. Žeimytės klausimus bei atsakyti į vienas kito ir žiūrovų užduotus klausimus.

 

Turbūt jau daug kam prieš artėjančius rinkimus dėstę savo gyvenimišką patirtį ir pasiekimus, kandidatai debatų vakare nebuvo labai dosnūs ir apsiribojo savo profesine veikla bei partine priklausomybe. Nors ne kartą D. Žeimytės sukritikuoti, jog turėtų pasakoti apie save, o ne skaityti savo rinkiminę agitaciją bei partines nuostatas, kandidatai per daug nesistengė paviešinti savo asmeninio gyvenimo ir veiklos faktų, pabrėžiančių jų didesnį tinkamumą nei konkurentų tapti Seimo nariais.

Tiesa, nepatenkintų rinkėjų nebuvo, nes išgirdus kandidatų nelabai konkrečius šalies situacijos „gerinimo“ sprendimus ir D. Žeimytės replikas, salėje kilo juoko banga.

 

LR Seimo narys V. Kamblevičius labiausiai taisytinas vietas įstatymuose mato žemės ūkio srityse, žemės ūkio produktų kainodaroje bei, žinoma, jaunimo finansiniame skatinime.

 

Tuo metu G. Bartulis siūlo, jog geresnę ekonominę ir socialinę būklę provincijose pavyktų atkurti decentralizuojant valstybines įstaigas ir dalį jų centrinių padalinių perkeliant iš Vilniaus į rajonų centrus. Pasak jo, Vilnius būtų mažiau perpildytas, o rajonuose atsirastų daugiau darbo vietų, labiau galėtų vystytis šių įstaigų bei jos darbuotojų aptarnavimo verslas.

 

Ą. Raškevičius, ilgus metus dirbęs policijoje, kalbėjo būtent apie policijos struktūros pertvarką. Pasak jo, naktimis reikėtų grąžinti policijos pareigūnus į komisariatus.

 

Pagal dabartinę tvarką, naktimis komisariate nėra budėtojų, iš jų suformuotas dar vienas policijos pareigūnų ekipažas, kuris gali užtikrinti viešąją tvarką bet kuriame rajono ar šalies pakraštyje. Nakties metu piliečiai, norintys pabendrauti su policijos pareigūnai akis į akį komisariate, gali juos išsikviesti prie durų įrengta ryšio sistema.

 

Deja, Ą. Raškevičius negalėjo tiksliau paaiškinti, kas tada vietoj panaikinto ekipažo naktį užtikrintų viešąją tvarką rajone.

 

Tiksliai suformuluoti gerų ketinimų valstybės labui ne itin sekėsi ir V. Raišiui. Pasak jo, svarbiausia „užsukti kranelį“. Tiesa, jam taip ir nepavyko tiksliau apibūdinti kur, kokį ir kam tą „kranelį“ užsukti. Jo atstovaujama antikorupcinė koalicija bendrąja prasme įsipareigojusi šalyje suvaldyti korupciją, tačiau detalesnių jos apraiškų V. Raišiui taip pat nepavyko apibūdinti.

 

Galutinai kandidatus iš vėžių išmušė D. Žeimytės „tinkamumo kandidatuoti“ klausimai.

 

V. Raišiui uždavus klausimą, koks yra pirmasis LR Konstitucijos straipsnis, kandidatas pasipiktino, kad jam užduodami specialiai paruošti kompromituojantys klausimai.

 

Tačiau LR Seimo nariai siūlydami įstatymo pataisas-projektus turi visada vadovautis LR Konstitucija. Pagrindinį šalies įstatymą turi išmanyti ir dažnos valstybės įstaigos tarnautojai.

V. Kamblevičiui uždavus klausimą, gal jau laikas užleisti vietą jaunesniems kandidatams, pastarasis pabrėžė, kad pusė LR Seimo narių už jį vyresni, todėl jis šioms pareigoms dar tinkamas. Pasiteiravus, kodėl jis, pakeitęs jau keletą skirtingų partijų, yra įsitikinęs savo dabartinės partijos nuostatų teisingumu, V. Kamblevičius išdėstė priežastis, kodėl jam teko keisti partijas, ir pabrėžė, kad jo požiūris į valstybę tiesiog akivaizdžiai sutampa su partijos pavadinimu. Rinkėjams priminus partijos pirmininko Rolando Pakso korupcijos skandalą, V. Kamblevičius pabrėžė, kad šis skandalas tėra apgaulė, o tikrieji, kitų partijų vadovų padaryti nusikaltimai yra dangstomi. Nebuvo pamirštas ir nusikalstama veika įtariamas V. Kamblevičiaus sūnus. LR Seimo nario nuomone, sūnus kenčia dėl tėvo politinės veiklos, bylos duomenys – gana abejotini, tačiau jeigu bus įrodyta, kad sūnus tikrai padarė nusikalstamą veiką, jis jau yra suaugęs ir atsakys pagal LR įstatymus.

 

Pasiteiravus G. Bartulio nuomonės apie savo politinės jėgos, jau buvusio vadovo Eligijaus Masiulio skandalą bei norą tokiomis sąlygomis eiti į rinkimus su po šios partijos vėliava, kandidatas gynė visus partijos narius bei valdybą sakydamas, kad pastarieji tikrai nieko nežinojo ir jų partija nedaro nieko neteisėto, o E. Masiulis „krito jo akyse“.

 

Šiaip ne taip, kartais sėkmingai, kartais nelabai praėję D. Žeimytės „paspęstas žabangas“, kandidatai perėjo prie klausimų vienas kitam. Kaip ir buvo galima tikėtis, kandidatų širdgėla ir konkurencija debatus pavertė chaosu. Pirmiausia visi kandidatai buvo apipilti užslėptais kaltinimais-klausimais dėl kiekvienos politinės partijos lyderių susikompromitavimo ir korupcijos. Vėliau pasipylė ir retoriniai klausimai, į kuriuos atsakymo, panašu, neįsivaizdavo ir patys klausiantieji. Savo klausimais visų kandidatų prestižą bandė smukdyti ir salėje susirinkę žiūrovai, kurių gana didelę dalį sudarė kandidatus palaikyti susirinkę bendrapartiečiai.

 

Debatų metu netilo žiūrovų juokas. Nerišlūs kandidatų atsakymai, aiškiai neįvertintos idėjos ir nesugebėjimas paaiškinti, iš kur ims lėšų savo rinkiminių pažadų įvykdymui, parodė, jog rinkėjai dažniau turėtų ne skaityti politinę agitaciją ir rinktis simpatiškesnį kandidatą (-ę), o tiesiog bendrauti su pačiu kandidatu ir pasitikslinti, kokią jis mato Lietuvą – jaukią gyventi visų sluoksnių lietuviams ir kitataučiams ar tiesiog valstybę, kurios skylės uždengtos gražiai nupieštais paveikslais.

 

Galbūt ir patys kandidatai galėtų labiau įvertinti savo siekius. Ne patys sugalvoti spręstinas problemas, o klausti savo krašto žmonių ir kartu su specialistais pabandyti rasti protingą ir įmanomą tų problemų sprendimo būdą.

 

Kaip sakoma „mano vaikai „ačiū“ nevalgo“, o rinkėjai rinkiminiais pažadais ir tonomis popierinių „abrozdėlių“ ar tušinukais – sotūs tikrai nebus.

dsc_2413

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close