Mantas Jankavičius: „Aš tiesiog buvau laimingas vien dėl to, kad turėjau, kas mane apkabindavo“

„Liūdna, bet aš tikrai neprisimenu nė vieno įvykio, kad su vaikystės draugais ar pažįstamais būtume kažką gero padarę“, – prisiminimais apie savo vaikystę dalijasi garsus muzikantas Mantas Jankavičius. Visgi, vaikystė – ne kliūtis siekti savo svajonių ir tikslų, o svarbiausi šiame kelyje – laiku ranką ištiesę ir dėmesį parodę žmonės, kurių netruks ir rugsėjo 3 d. vyksiančiame UNICEF vaikų bėgime.

Jau tradicija tapęs ir gausų būrį vaikų suburiantis 7-asis UNICEF vaikų bėgimas bus skirtas dėl bado išsekusiems vaikams Mozambike. Šiuo metu Mozambikas kenčia nuo didžiausios per 30 metų sausros, kuri grasina, kad daugiau nei 1,5 mln. žmonių atsidurs ties bado riba. Skaičiuojama, kad 72 000 vaikų iki metų pabaigos bus visiškai išsekę dėl bado, jų gyvybei grės mirtinas pavojus.

Artėjant bėgimui UNICEF vaikų bėgimo ambasadoriai kviečia mažuosius Lietuvos gyventojus prasmingai švęsti vaikystę ir dalinasi prisiminimais apie savo vaikystę.

Kėdainiuose augęs garsus dainininkas M.Jankavičius prisipažįsta, kad jo vaikystė nebuvo lengva – skurdi kasdienybė, gatvių „šlifavimas“, trainiojimasis po rūsius ir nebaigtas statybas buvo pagrindiniai vaikystės užsiėmimai. Tačiau vienas įvykis ne tik paliko neišdildomą įspūdį, bet ir nulėmė muzikanto gyvenimo kelią.

„Vieną kartą atsitiktinai ir visiškai netikėtai nepažįstamas žmogus, buvęs muzikantas, kuris jau nebeturėjo muzikinių ambicijų, išgirdęs mus brazdinant gitaromis pasikvietė į savo namus. Šis žmogus mane ne tik uždegė pirmąją meilę muzikai ir rokenrolui, bet svarbiausia leido patirti, kiek daug mažam vaikui gali duoti kito žmogaus nesavanaudiškas rūpestis, kaip gali įkvėpti ir padrąsinti kažko siekti“, – atvirauja profesionalaus muzikanto karjerą pasirinkęs UNICEF vaikų bėgimo ambasadorius M. Jankavičius.

Vaikystėje patirti sunkumai bei išgyvenimai, pasak jo, yra vienas iš pagrindinių stimulų prisidėti prie UNICEF veiklos. „Aš gimiau neturtingoje šeimoje ir man visiškai nesvarbu turėjome mes pavalgyti ar ne, galėjome nueiti į zoologijos sodą ar ne. Aš tiesiog buvau laimingas vien dėl to, kad turėjau, kas mane apkabindavo. Tai reiškia, kad vienišam, neturtingam, o gal ir turtingos šeimos vaikui, jiems visiems reikia apsikabinimo ir atviro, nuoširdaus, gero žodžio“, – apie svarbiausius vaikų poreikius kalbėjo Mantas.

Remigijus Žiogas: „Obuolys nuo obels gali toli nuriedėti“

Kitas UNICEF vaikų bėgimo ambasadorius renginių vedėjas Remigijus Žiogas taip pat savo pavyzdžiu parodė, kad sunki vaikystė nėra kliūtis siekti savo svajonių ir tikslų.

„Tėvas ir patėvis buvo alkoholikai. Mama, nors ir labai stengėsi, nesugebėjo mums duoti to, apie ką svajojome. Bet obuolys nuo obels gali toli nuriedėti – aš pasiekiau, ko norėjau, ir toliau siekiu savo užsibrėžtų tikslų“, – atvirai pasakoja R.Žiogas.

Renginių vedėjas pripažįsta, kad daug prie sėkmingos gyvenimo istorijos prisidėjo tai, kad laiku papuolė į geras rankas – tapo katalikiško jaunimo organizacijos „Ateitininkai“ nariu, skautu ir turėjo pavyzdį rodžiusių žmonių, kuriais patikėjo.

Prisijungti prie kilnios UNICEF misijos R.Žiogą taip pat skatina asmeninė patirtis: „Kadangi pats esu iš to sunkaus rato, žinau, kokią svarbą turi įvairios organizacijos žmogaus vystymuisi ir augimui. Puikiai žinau, kad jeigu nebūtų tokių organizacijų, dienos būtų kur kas tamsesnės. Tad tikiu, kad visiems pasaulio vaikams labiausiai reikia organizuotumo ir bendrystės jausmo“.

Didelėje šeimoje ne visada visiems užtenka dėmesio

Itin aktyviai vaikystėje savęs ieškojęs ir daugybę skirtingų užklasinių veiklų išbandęs muzikantas, legendinės muzikos grupės B‘avarija įkūrėjas, sporto entuziastas ir renginių režisierius Juozas Liesis augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje ne visada visi vaikai sulaukdavo dėmesio.

„Augau penkių vaikų šeimoje. Buvau pats vyriausias. Faktas, kad mano broliams ir sesėms dėmesio iš mamos kliuvo daugiau nei man, nes po pusantrų metų gimė antras, dar po pusantrų trečias“, – pasakojo J. Liesis.

Visgi, dėmesio stoka žymaus vyro neprivertė nuklysti iš teisingo kelio. Anaiptol – tai ne tik paskatino išbandyti pačius įvairiausius būrelius, bet ir išugdė norą visur būti pirmam. Juozas puikiai pameną džiaugsmą ir geras emocijas, kai būdamas vaikas dalyvavo bėgime Vilnius – Klaipėda, todėl dabar noriai prisideda prie UNICEF bėgimo, skirto padėti alkstantiems Mozambiko vaikams.