Diena prieš patyčias: patyčias galima sumažinti
Rugsėjo 9-ąją kampanija „Už saugią Lietuvą“ visose Lietuvos mokyklose skelbė dieną „Mes prieš patyčias“: 12.00 val. mokiniai stebėjo tiesiogiai rodomą australo Niko Vujičičiaus filmą. Taip buvo siekiama ne tik sumažinti patyčias, bet ir pasiekti tolerancijos rekordą Lietuvoje.
Prienų „Žiburio“ gimnazijoje taip pat vyko ši akcija. Gimnazistai klasės penktos pamokos metu žiūrėjo N. Vujičičiaus filmą ir diskutavo, kaip būtų galima stabdyti patyčias, kaip turi elgtis žmogus, iš kurio tyčiojamasi, ir ką turi daryti, kai pats pastebi patyčias. Kalbamės su gimnazijos bendruomenės nariais.
Kaip manote, ar mūsų gimnazijoje yra tyčiojamasi? Jei vyksta, koks patyčių mastas?
Direktorė Irma Šneiderienė. Mano nuomone, patyčios dideliu mastu nevyksta, tačiau vienaip ar kitaip pasako vieną kitą žodį, pavyzdžiui: merginos dėl vaikinų, vaikinai dėl merginų. Bet manau, kad patyčios mokykloje neišvengiamos, nes kartais žmogaus pasakyta pastaba ar kritika jau yra suprantama kaip patyčios.
Pshichologė Janina Kuncienė. Žinoma, kad tyčiojamasi, o norint pasakyti jų mastą, reikia atlikti tyrimą. O žiūrėdama iš šalies galiu pasakyt, kad patyčios vyksta ir galbūt daugiau tarp vyresnių mokinių.
Rusų kalbos mokytoja Nadiežda Sogačiova. Sunku pasakyti, patyčios galbūt ir vyksta, bet pati niekada nesu susidūrusi.
Gimnazistė Karolina Petraškaitė. Manau, jog taip. Galbūt nedideliu mastu, bet vis tiek vyksta.
Kaip siūlote spręsti patyčių problemą?
Direktorė Irma Šneiderienė. Manau, kad tai labai priklauso nuo mokinių amžiaus. Pavyzdžiui, šeštoje ar septintoje klasėse juokiamasi beveik iš visko, nes prasideda brendimas ir žmonės darosi individualūs. O norint sustabdyti patyčias, reikia kalbėtis jau nuo pradinių klasių. Gimnazistams reikia pradėti nuo paties savęs – nesityčiosiu aš, nesityčios ir kiti.
Pshichologė Janina Kuncienė. Reikia tiesiog kalbėti apie tai, vykdyti patyčių prevenciją, pavyzdžiui, kaip šiandien vykusi akcija. Manau, jog šios akcijos metu daugiau ar mažiau mokinių ėmė suprasti, kad bendraujant reikia ugdyti supratingumą ir toleranciją vieni kitiems.
Mokytoja Nadiežda Sogačiova. Iš tiesų reikėtų vykdyti daugiau patyčių prevencijos programų. Nelaukti, kol patyčios bus nebesuvaldomos, o kalbėtis, diskutuoti ir t. t.
Gimnazistė Karolina Petraškaitė. Galbūt reikia rodyti daugiau pavyzdžių, parodančių, kuo baigiasi patyčios, vykdyti įvairias patyčių prevencijos programas.
Kaip manote, ar Niko Vujičičiaus filmas padarys įtaką stabdant patyčias?
Direktorė Irma Šneiderienė. Nors iš tikrųjų transliacija strigo, tačiau manau, kad atsiras mokinių, kurie namuose dar kartą peržiūrės filmą ir išgirs labai gražius ir įkvepiančius žodžius, kurie pastūmės kovoti su patyčiomis. Šis žmogus yra patyręs tikrai labai daug patyčių, bet nepaisant to sugebėjo įžvelgti pasaulyje ir gražių spalvų bei įkvėpti kitus kovoti už save ir mylėti kitus.
Pshichologė Janina Kuncienė. Taip, žinoma, nes kiekvienam įstrigo bent žodis, sakinys. Sujaudino tai, kad žmogus labai pozityviai žiūri į gyvenimą ir ši jo kalba labai gerai nuteikia. Manau, kad žiūrėdamas šį filmą žmogus negali likti abejingas, todėl susidūręs su kokia nors nesėkme jis prisimins N. Vujičičių ir pagalvos: „Ne, aš negaliu pasiduoti“.
Mokytoja Nadiežda Sogačiova. Manau, kad tikrai padarys teigiamą įtaką. Vien klausydamas jo įkvepiančios kalbos supranti, kad nėra nieko neįmanomo. Mes iš jo turime mokytis mylėti kitus ir save, tuomet pasaulis bus geresnis.
Gimnazistė Karolina Petraškaitė. Žinoma, kad padarys teigiamą įtaką. Manau, kad dauguma ims vadovautis jo pasakytai žodžiais, jog nereikia bijoti, kai iš tavęs tyčiojasi, reikia tiesiog prieiti ir pasakyti, jog tau tai nepatinka.
Ačiū už interviu.
Eglė Zujūtė
Nuotrauka Miglės Kazlauskaitės
