Avaringiausios Lietuvos miestų vietos – prekybos centrų prieigos
Prekybos centrai Lietuvos didmiesčiuose yra tapę bene populiariausiais traukos objektais, šalia kurių susiformuoja milžiniški automobilių srautai. Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad dideles investicijas į infrastruktūrą ir eismo sureguliavimą šalia prekybos centrų nustelbia žmogiškasis faktorius: dėl didelio automobilių tankumo centrų prieigose vairuotojai padaro daugiausiai avarijų, palyginti su kitais adresais mieste.
Draudimo bendrovė BTA avaringiausias Lietuvos miestų vietas išanalizavo remdamasi kelerių metų avaringumo statistika. Pagal tai, kokiu dažnumu fiksuojami eismo įvykiai, galima spėti, kad automobiliais vykstantiems pirkėjams patraukliausi yra „Akropoliai“, „Senukai“, didžiausio formato „Maxima“ ir „Iki“ prekybos centrai, „Mega“, Kauno prekybos miestelis „Urmas“ – visi jie išlaikytų šį savotišką simpatijų testą.
„Maisto, plataus vartojimo prekių, statybinių medžiagų prekybos vietos pritraukia milžiniškus lankytojų srautus, ypač per akcijas, išpardavimus. Vairuotojai neišlaiko saugaus atstumo, skuba, neatsargiai persirikiuoja, nepasidalina parkavimo vietos. Atskira rizikos grupė yra nevietiniai gyventojai, neįpratę prie didelio eismo intensyvumo“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Psichiatras Linas Slušnys teigia, kad prekybos centrų prieigose net patyręs vairuotojas gali padaryti avariją, nes kartais grūstis verčia skubėti, siekiant greičiau užimti „geresnę“ vietą arčiau durų, norint iš viso priparkuoti automobilį. Tai sukelia emocijas ir neretai lemia neracionalius sprendimus, nebūdingus įprastame kelyje. Kartais veikia dienos nuovargis, dėl kurio prarandamas budrumas parkuojant automobilį ar išvažiuojant iš aikštelės.
„Prekybos centrai pritraukia skirtingo pasiruošimo lygio vairuotojus, todėl net ir geriausieji gali tapti silpnesniųjų įkaitais. Prisideda spūsčių keliamas stresas, didelis automobilių tankis, agresyvus vairavimas. Nuovargis visur veikia vienodai, tačiau greitkelyje lengviau prognozuoti kito vairuotojo veiksmus, daugiau erdvės manevrams. Vis dėlto, mūsų kultūra keičiasi į gera, nors Lietuvoje vairuotojai vis dar yra santykinai mažiau atlaidūs, palyginti su kitomis Europos šalimis “, – sakė L. Slušnys.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, Vilniuje avaringiausios gatvės yra pagrindinės transporto arterijos, pereinančios į tarpmiestines magistrales: Savanorių prospektas, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvės. Tačiau vertinant eismo įvykių koncentraciją, daugiausiai jų nutinka prie „Akropolio“, Ukmergės g. „Senukų“ bei Žirmūnų „Iki“.
Kaune pagal avarijų skaičių taip pat pirmauja Savanorių prospektas, po jo rikiuojasi Pramonės bei Taikos prospektai. Dažniausiai į eismo įvykius laikinojoje sostinėje vairuotojai pakliūva šalia prekybos miestelio „Urmas“, „Megos“, o trečiąją vietą dalinasi Savanorių „Hyper Maxima“ bei „Akropolis“.
„Kaunas išskirtinis tuo, kad jame turgavietės tipo prekybos vieta generuoja didžiausią eismo įvykių tankumą. Gariūnai Vilniuje šia prasme nėra tokie pastebimi. Nors policijos suvestinių duomenimis, per metus Vilniuje ir Kaune įvyksta maždaug pusė visos šalies eismo įvykių, tačiau mūsų statistika rodo, jog avarijų skaičius šalia Vilniaus „Akropolio“ ir „Urmo“ miestelio skiriasi daugiau kaip 1,5 karto, jų daugiau sostinėje“, – teigia A. Žiukelis.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, Klaipėdoje avaringiausi yra Taikos prospektas ir Šilutės plentas, o eismo įvykių tankiu išsiskiria „Akropolis“, BIG bei „Senukai“.
Šiauliuose pagal eismo įvykių kiekį pirmauja Tilžės, Pramonės ir Žemaitės gatvės, o vertinant avaringiausias vietas – dideli prekybos centrai „Maxima“ Tilžės bei Gegužių gatvėse.
Tuo tarpu Panevėžyje avaringiausios Klaipėdos, Nemuno ir Smėlynės gatvės, atitinkamai „Maxima“ prekybos centrai Ukmergės bei Tilžės gatvėse. Vieninteliame Panevėžio mieste avaringiausių taškų trejetuke atsidūrė daugiabutis J. Basanavičiaus gatvėje, kurio pirmame aukšte įsikūrę daug įvairių nedidelių parduotuvių ir tai nėra prekybos centras.
BTA eksperto teigimu, žinodami, kad dideli prekybos centrai mieste yra padidinta rizikos zona, vairuotojai gali iš anksto nusiteikti, planuodami ten važiuoti: rinktis mažiau populiarų laiką, pasiruošti spūstims bei stengtis vairuoti atsargiai, laikytis saugaus atstumo.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
