Kelionių po Lietuvą poveikis: kaip iš pieno plaukus

Orą gryninantis kadagynas, išmanusis parkas, pieniška pasaka, žolynų grožio procedūros, dviračių takas aplink ežerą… Turizmo naujovių bei idėjų gausu ne tik besibaigiančios vasaros, bet ir rudeninėms kelionėms po Lietuvą.

Į naktinį žygį – klausyti pelėdų

Lietuvoje kadagiai nėra labai paplitę, tačiau pačioje Kauno pašonėje (apie 25 km nuo miesto centro) galima pasigrožėti unikaliu Kadagių slėniu. Beveik šimtmečio senumo kadagynas yra ant Kauno marių skardžio Arlaviškių botaniniame draustinyje, stačiame Nemuno kilpos šlaite. Viršutinėje jo dalyje įrengtas daugiau nei kilometro ilgio pažintinis pėsčiųjų takas su informaciniais stendais, apžvalgos aikštelėmis ir atsiveriančiu vaizdu į marias. Šį taką Lietuvos gyventojai šiemet išrinko gražiausiu pažintiniu taku Lietuvoje.

Šveicarijos Alpes primenantis kraštovaizdis unikalus ne tik kadagiais – vieninteliu augalu Lietuvoje, išskiriančiu ypatingai daug dezinfekuojančių, gydančių ir orą gryninančių medžiagų, – bet ir kitais retais, į Raudonąją knygą įtrauktais augalais, bei šlaituose „kabančiomis pelkėmis“.

Kadagių slėnyje rengiami naktiniai žygiai stebėti pelėdų, šikšnosparnių, veikia Gamtos mokykla.

„Atplauk pieno puta“

Ar jau išbandėte po Lietuvą nuo pernai vasaros vingiuojantį turistinį-kulinarinį maršrutą „Pieno kelias“ su daugiau nei 30 „pieniškų stotelių“ Telšių, Plungės, Rietavo ir Kupiškio savivaldybėse?

Štai, atvykus į Jusių šeimos ekologinį ūkį Lopaičių kaime galima ne tik apžiūrėt, kaip auginami gyvuliai, bet ir paragaut ar įsigyt čia pat spaudžiamus ožkos, karvės pieno sūrius. Netrukus planuojama lankytojus pradžiugint ir naminiais ledais, jogurtu. Beje, karvės čia šaukiamos išskirtiniais vardais: Zeta-Jones, Rudnosiukė, Karamelė…

Kumelės pieno galima paragauti kitame „Pieno kelio“ objekte Rietavo žirgyne. Jis įkurtas 2010 m. siekiant išlaikyti kunigaikščių Oginskių Rietave pradėtą tradiciją laikyti ir veisti nykstančios Lietuvoje senosios veislės žirgus – žemaitukus. Čia galima pajodinėti, pasivažinėti karietaite ar rogėmis, dalyvauti varžybose, iškylauti. Žirgyne auginama ir 40 ekologiškų avių banda.

Avimis didžiuojasi ir Činskių ūkis, įsikūręs Vabalių kaime netoli Telšių. Čia galima paskanauti ėrienos patiekalų, pieno produktų, pajusti ūkiško gyvenimo dvasią.

Gegrėnų piliakalnio papėdėje (Plungės raj.) Sauliaus Petručio pieno ūkis – tikras sūrių rojus. Iš juodmargių karvių pieno čia spaudžiami sūriai su kmynais, mėtomis, džiovintomis spanguolėmis, aštriais prieskoniais, rengiamos sūrių degustacijos, siūlomas naminis obuolių ir svarainių vyno „uzbuons“.

Netikėta „Pieno kelio“ stotelė – poilsio komplekso „Saulės slėnis“ (Plungės raj.) pirtis, kur ne tik lietuviškų žolynų, pavyzdžiui, rabarbarų, bet ir išrūgų ledukų bei kitų vietos ūkininkų pagamintų pieno produktų pagalba išburiama sveikata ir grožis.

Pieno kelyje – ir parkai, amatų kiemeliai, edukaciniai užsiėmimai, muziejai, mugės ir net paukščių ūkiai, nes, pasirodo, balandžiai išsiritusius paukščiukus maitina … „pienu“!

Į XXI a. parką – su mobiliuoju

Kas naktimis blaškydavosi Plungės dvaro parko bibliotekoje, kol suveikdavo signalizacija? Kodėl trokštantys gausios šeimos turi parke surast Penkiakamienį uosį?

Šie atsakymai – virtualiame Plungės dvaro parko ture. Tad vykstant čia verta nepamiršti mobilaus telefono, nes parkas paverstas „išmaniąja“ zona: mobiliems įrenginiams pritaikyta virtuali edukacinė-pažintinė programa. Pasirinkus vieną iš trijų – Kultūros objektų, Augalų ar Gyvūnų – maršrutą, galima interaktyviai susipažinti su istorine ir gamtine prasme itin turtingu parku, jo augmenija, gyvūnija bei istorija, įdomiausiais parko objektais.

Augalų turas siūlo romantiškai pasivaikščioti liepų, skroblų alėjomis, stabtelti prie dvaro savininko M.Oginskio laikus menančių beržų. Netikėta Babrungo upės senvagės slėnyje, netoli dvaro laikrodinės, aptikti ir bambukų giraitę! Jums bus atskleistos ir Verkiančios liepos, ir 600 m. amžiaus Perkūno ąžuolo paslaptys. Tikima, kad apkabinus parke kerojantį daugiavaikio tėvo kadaise sodintą Penkiakamienį uosį, sulauksite daug vaikų.

Sekant Gyvūnų turu sužinosite, kur parke gyvena šikšnosparnių, dėl kurių anksčiau naktimis įsijungdavo bibliotekos signalizaciją, kolonija, pabandysite paieškoti kitų gyventojų – genių, pelėdų, gandrų, ančių, kirų ar net retųjų dančiasnapių.

Žemaitijos Versaliu vadinamo vieno gražiausių Lietuvos dvarų kompleksų virtualus Kultūros objektų turas patenkins lankytojų žingeidumą apie meškas ant parko vartų, basomis link dvaro koplytėlės ėjusius plungiškius su batais rankose, Venerą su kupidonais tvenkinyje, dvaro arklininko apykaklę, fazanų prižiūrėtojo trimitą, laikrodį su viena rodykle, jau nebeišlikusį „Ubagyną“ vargstantiems senoliams ar našlaičių prieglaudą ir daugybę kitų dvaro istorijų.

Vietinių turistų daugėja

Pasigrožėti Platelių ežeru jau galima ir apžergus dviratį. Įrengtame Šeirės edukaciniame pėsčiųjų maršrute dviračiu galima įveikti 4 km. Dalis tako pritaikyta neįgaliesiems. Tarp įdomiausių vietovės objektų – ne tik saulašarėmis apaugusios pelkės, bet ir Platelių ežeryno panoramos apžvalgos aikštelė, šiemet „pasodintas“ metalinių obelaičių sodas litvakams atminti bei Piktežeryje nuskendusio velnio, tupinčio ant bebro galvos, statula.

„Visas šias naujas ir netikėtas turistines vietas aplankėme kartu su Lietuvos žurnalistais. Organizuodami jiems pirmąjį pažintinį turą po Lietuvą troškome šalies spaudoje, televizijos kanaluose, radijo laidose bei portaluose kuo plačiau paskleisti žinią apie kūrybingai įgyvendintas ir didelį smalsumą žadinančias turizmo idėjas, paskatinti keliauti. Kartais tam, kad apsispręstum leistis į kelionę po Lietuvą, išties tetrūksta tik patrauklios informacijos“, – mano Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) Vietinio turizmo poskyrio vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

 VTD organizuotas pirmasis pažintinis turas Lietuvos žurnalistams „Atsigauk ir pasikrauk – kelionės Lietuvoje stebina ir jaunina“ įvyko š.m. rugpjūčio 24-25 d. Per trejus metus planuojamas šešių turų ciklas po visą Lietuvą vietiniam turizmui skatinti.

Šių metų pirmą pusmetį vietinis turizmas Lietuvoje augo net 11 proc.