Aplinkos ministras lankėsi Prienų miškų urėdijoje

Rugpjūčio 11 dieną Prienų miškų urėdijos miškininkai sulaukė viso būrio garbingų svečių. Miškininkus aplankė atostogaujantis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Seimo nariai, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai Antanas Ručys ir Vytautas Kamblevičius, Prienų skyriaus lyderė Loreta Jakinevičienė ir LR energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Prieš pradedant diskusijas aplinkos ministras pasidžiaugė, kad visos šalies urėdijos dirba neblogai. Pasak ministro, dabar dažniau tenka spręsti atliekų tvarkytojų reikalus.

Aplinkos ministras pastebėjo, kad įvairiuose tarptautiniuose renginiuose svarstant aktualius klausimus Lietuva atrodo normaliai, aplinkosaugos klausimais dirbama gerai, prisilaikant visų direktyvų. Daugiau sąmyšio sukėlė Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos, todėl jautriau reaguojama ir į kitas problemas.

Anot ministro, geriau dirbti trukdo vidinė biurokratija, kuri išpučia neesminius dalykus, atitraukdama dėmesį nuo tikrai svarbių globalinių problemų, tokių kaip pražūtinga klimato kaita. Pasaulio mastu mūsų vidinės problemos tėra kapstymasis smulkmenose. „Nors priklausome galingai sąjungai, gamtos atžvilgiu esame bejėgiai. Esame susvetimėję ir pikti“, – sakė ministras.

Plėtojant diskusiją, kurioje noriai dalyvavo susirinkusieji, kaip ir visada, iškilo eiliniai klausimai ir akis badančios problemos – dėl biurokratinių kliūčių stovi miškuose neparduota malkinė mediena, yra bėdų ir su padarine mediena.

Kaip sakė VĮ Prienų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Juozas Petkevičius, urėdija parduoda skiedras. Bet, pasak specialisto, paklausos nėra, nors užduotys tam yra, stovi šakos, paruoštos biokuro gamybai, kurios ir liks nenupirktos…

Prienuose yra veikianti katilinė, kuriai kūrenti reikalingas biokuras. Tačiau norint paimti iš urėdijos miškų kokybiškai paruoštą kurą susidaro begalinė karuselė, kuriai sukantis kuras supūva, o gyventojai gauna didžiules šilumos sąskaitas. Niekas nenori prisiimti atsakomybės už neūkiškumą, vieni kitus bado pirštais ir kalba apie konkursus, planus ir kt., o iš šakų pagaminti „čipsai“ turi nukeliauti nemažą kelią, praeiti „konkursus“, kol patenka į katilines. Neūkiškumo neliktų, jeigu problema būtų sprendžiama vietoje, vietos valdžios, sudarant tiesiogines sutartis. Juk atrodo, labai paprasta – urėdija turi pagamintą produkciją, kurią reikia tik nusipirkti iš urėdijos ir kūrenti katilinę. Perkant vietoje būtų mažesnės vežimo išlaidos, produkcija – kokybiškesnė, šilumos kaina – mažesnė.

Dabar, kaip pastebėjo Prienų katilinėje apsilankę vizito dalyviai, kūrenama šlapiu, kuru, kuris buvo pavadintas netgi „mėšlu“. Kaip pastebėjo V. Kamblevičius, kad tokios kokybės kuras pradėtų degti ir duotų šilumą, jis pirmiausia pats turi išdžiūti. Taigi daugiausiai energijos eina kuro džiovinimui… Seimo narys priminė ir panašias problemas Vyšniūnuose, kur gausu neūkiškumo. O jeigu žmonės susiburia ir daro taip, kaip turėtų būti, biurokratai kaišioja pagalius. Juk kiekvienam paprastam žmogui aišku, kad viskas turėtų būti sprendžiama ūkiškai, atsižvelgiant į esamą padėtį. Niekas net paprasto kaimo žmogaus neįtikins, kad Seimas negali priimti teisingų įstatymų. Juk ir visus netobulus įstatymus priima ir siunčia ne Dievas iš dangaus, bet čia esantys ir mūsų naudai dirbantys mūsų pačių išrinkti visuomenės atstovai…

Aplinkos ministras pažymėjo, kad regionų viešuosiuose pirkimuose dalyvauja visos urėdijos. Yra numatyta, kad siūlant 10 proc. mažesnę kainą negu biržoje, galima rasti racionalesnę išeitį. Dalis urėdijų turi savo „čipsų“ gaminimo įrangą, todėl jų produkcija pigesnė. Anot K. Trečioko, Generalinė urėdija turėtų rodyti didesnę iniciatyvą, peržiūrėti užduotis urėdijoms ir labiau gilintis bei spręsti tokias gana absurdiškas problemas. Savotiška netvarka, bet nėra kam prisiimti atsakomybės…

Aplinkos ministras atsakė į miškininkų klausimus apie vis kalbamą urėdijų stambinimą, vienos įmonės įkūrimą. Miškininkai – tai žmonės, kurie stengiasi gražiai ugdyti miškus, juos puoselėti, bet, pasirodo, kai kieno rankos labai nori suplėšyti šią sistemą, išderinti ją, o gal ir sunaikinti. Tada bus nauda keliems žmonėms, gal jų grupei, o kas bus su Lietuvos miškais?

Ministras patikino, kad apie stambinimą ir pokyčius kalbama, tačiau jie turėtų būti apgalvoti ir apsvarstyti. „Yra urėdijų, kurių rezultatai prastesni, su jais ir reikėtų kalbėti. Gal ir būtų tikslinga jas sujungti, tačiau girininkijų stambinimui nepritariu. Beje, generaliniam urėdui buvo duotas uždavinys išanalizuoti situaciją visose urėdijose, ypač tose, kurios turi problemų. O tos, kurios gerai dirba, tegul ir dirba. Juk bent koks stambinimas turi ribas, tad visai nesvarbu tų urėdijų skaičius, viskas turi būti pagrįsta skaičiavimais ir išvadomis“, – sakė K. Trečiokas.

Akivaizdu, kad Generalinės urėdijos vadovai nelabai supranta (o gal nenori žinoti?), kokia padėtis yra girininkijose, kad jų darbuotojai fiziškai nepajėgia atlikti visų darbų ir užduočių. Valdininkams miške dirbantis žmogus rūpi mažai – jie atidirbo savo valandas ir …uždarė duris. O miške dirbantys žmonės, miškininkai, gyvena visai kitokiu ritmu, kuris biurokratams nerūpi…

Devyniasdešimt metų kurta ir tobulinta dabartinė miškų ūkio sistema veikia gerai. Anot susirinkime dalyvavusių miškininkų, administracinių vienetų tai stambinimas, tai smulkinimas nieko gero neduoda.

V. Kamblevičius priminė, kaip neseniai Seimas apgynė Lietuvos miškus. Bet kaip bus ateityje? Ar naujai išrinktas Seimas irgi bus toks principingas ir supras, kad Lietuva be miškų – ne Lietuva?

Taip pat buvo prisiminta, kad pats žinybos vadovas negynė savo vadovaujamos institucijos. „Tai kodėl jis sėdi dar toje kėdėje, jeigu jam nerūpi, kad griaunama sistema? Miškus turime puoselėti, rūpintis jais ir saugoti“, – kalbėjo miškininkai.

Buvo prisiminti ir kiti negeri dalykai, tokie kaip atliekų tvarkymas ir rūšiavimas. Visi žino, kad iš to daromas biznis, bet…

Susitikime su Seimo nariais ir ministru buvo paliesti ir nelegalių statybų, saugomų teritorijų klausimai, stojimas į vadinamąjį „Elito“ klubą, kokia iš to nauda ir kt.

Visgi susidarė įspūdis, kad neišspęstų problemų yra begalė. Ir sprendžia jas žmonės, kurie gali tai padaryti ūkiškai ir ekonomiškai, tik, ko gero, nėra politinės valios ir noro. Mūsų žmonių vis neapleidžia mintis, kad ir po rinkimų tie patys biurokratai sutūps į tas pačias kėdes, o mes vėl mokėsim nežmoniškas kainas už šildymą, vežiosim biokurą iš vieno šalies galo į kitą ir skųsimės esama tvarka…

DSCF4873

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close