home Kultūra Visus pakvieskime prie Užgavėnių stalo

Visus pakvieskime prie Užgavėnių stalo

Užgavėnės – tai viena smagiausių, linksmiausių, pavasarį kviečiančių švenčių. Daugelis vyresnio amžius žmonių prisimena, kad nuo pat ryto namuose kvepėdavo verdamos dešros, kepami vėdarai, o vaikų džiaugsmui ant stalo garuodavo pilnos lėkštės įvairių blynų, kurių iki soties buvo galima prisivalgyti su uogiene, grietine ar su spirgučiais. Mažieji labai mėgdavo ne kasdien kepamus čirvinius blynus, širdeles, kuriuos dažydavo į mėlynių uogienę. Tačiau pats smagumas vykdavo vakarop, kai suaugusieji, nudirbę darbus, sugalvodavo savaip pasilinksminti. Kaip per Užgavėnes siautėdavo ir linksmindavosi kaimų jaunimas, sutiko papasakoti Birštono vienkiemio gyventoja Janina Simonaitienė. – Kol buvau netekėjusi, gyvenau Naudžiūnų kaime. Jaunimo aplink daug nebuvo, tai su kaimyne Onute jau nuo pietų pradėdavome ruoštis „pasižmonėjimui“. Apsirėdydavome ilgais sijonais, kokiais nors išverstais kailiniais, ant galvų užsidėdavome kitokios spalvos sukarpyto audinio, o veidus taip išgražindavome, kad nepažintų. Pėsčios neidavome, tėvelis pakinkydavo arklį ir pavežiodavo po kaimą su rogėmis. Į  kiekvienus namus neužsukdavome, žinojome, kurie žmonės linksmi, pripažįsta šposus – pas tuos smagu būdavo ir pasižmonėti. Ir pavaišindavo, ir kelionėn įdėdavo, – pasakoja Janina. Po vedybų Janina į marčias iškeliavo nelabai toli – į gretimą Vaitiškių kaimą. Čia irgi šeimyna buvo išradinga ir linksma, tad Užgavėnės būdavo triukšmingos. Pasak pašnekovės, tada dar nebuvo visokių karnavalinių parėdų, tai savo išmone pasinaudodavo, smagiai aplankydami kaimynus ir artimesnius draugus. Kadangi per Užgavėnes visi daug ir skaniai valgo, tai ir persirengėliams užtekdavo. Tačiau didžiausias būrys čigonų, raganų ir visokių kitokių baidyklių su lazdomis garsiai triukšmaudami susibūrę keliaudavo per gyvenvietę, jau Simonaičiams apsigyvenus Birštono vienkiemyje.   – Eidavome tik į svetingus namus. Būdavo, kad kur nors užsukame, tai šeimininkai išsigąsta ir pasislepia ar neįsileidžia. Taip paprastai elgdavosi šykštesni ir prie juokų nelinkę žmonės. O kiti sutikdavo labai šmaikščiai, geranoriškai. Ne tik kartu pašokdavom ir padainuodavom, bet kai kas norėdavo ne tik tapatybę, bet ir lytį persirengėlio nustatyti, – juokiasi prisiminusi smagius nutikimus Janina. Buvo įdomu sužinoti, ką tą dieną valgydavo šeimyna, kuo svečius pamylėdavo. Janina sako, kad namuose iš ryto kepdavo miltinius blynus, įmušdavo kelis kiaušinius, įpildavo pieno, o kad būtų puresni ir pasipūtę, dėdavo arba sodos, arba mielių. Tačiau tiek Naudžiūnuose, tiek Vaitiškėse žmonės mėgdavo kepti bulvines bandas, kurias valgydavo pamirkę riebaluose ir grietinėje. Kepdavo ir kugelį (bulvių plokštainį), bulvinių blynų su mėsa. O ir šiaip tą dieną daugiau valgydavo mėsiškų patiekalų. Iš vakaro išsivirdavo ir paslėgdavo karką, pasidarydavo šaltienos, parūkytų dešrų rinkutę į puodą įmesdavo. Kaip ir visuose Lietuvos regionuose, taip ir Birštono krašte per Užgavėnes visi daug ir riebiai prisivalgydavo, kad paskui ilgą Gavėnią iškęstų, geresnio valgio iki šv. Velykų neragaudami. Janina Simonaitienė pasiūlė išbandyti senovišką bulvinių blynų su mėsa, vadinamų „naginėlių“, receptą. Reikia sutarkuoti keletą bulvių, gautą tarkę šiek tiek nusunkti, įmušti kiaušinį, įdėti druskos ir išmaišyti ar išminkyti. Tada tą blyną paplojame, dedame į vidų faršo ir perlenkiame. Gauname lyg pusmėnulį (naginėlę), o po to dedame į keptuvę su aliejumi ar riebalais. Iškepusias naginėles valgome su grietine ar spirgučių padažu. Mūsų krašte retai kas kepa cepelinus, o Janina pasakojo, kad viešint Dzūkijoje teko jų ragauti. Labai būna skanūs, kai kepami tikrame kaimiškame pečiuje, sviesto ir grietinės padaže, pusiau kepimo apvartant. O dabar mūsų jaunos šeimininkės prisigalvoja ir įvairesnių Užgavėnių valgių receptų.  

Užgavėnių desertas

Tešlai pasigaminti reikia: 1 stiklinės vandens, truputį druskos ir miltų, kad masę būtų galima kočioti. Padažui reikia: 4 kiaušinių trynių, 8 šaukštų cukraus, 0,3 l pieno, 0,5 l grietinėlės, 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus, 1 šaukšto krakmolo, 4 šaukštų razinų ir aliejaus virimui. Pagaminame tešlą, iškočiojame, išspaudžiame formelėmis. Aliejuje išverdame įvairių formų sausainėlius. Kiaušinių trynius išsukame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, atskirai užviriname pieną su grietinėle ir maišydami užplikome kiaušinių trynius. Tuomet įpilame mažame vandens kiekyje ištirpintą krakmolą, užverdame ir atvėsiname. Į indą sudedame iškeptus sausainėlius, užpilame padažu, primėtome razinų. Skaniausia, kai sausainukai išmirksta ir prisigeria padažo. Galima valgyti su uogomis ir vaisiais.  

Plikytos tešlos spurgos su razinomis

Reikia: 25 g mielių, 1 stiklinės pieno, 0,5 stiklinės grietinės, 5 kiaušinių, 75 g margarino, 75 g cukraus, 300 g miltų, 0,5 stiklinės razinų, 1-2 šaukštų šilto pieno, 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus, trupučio druskos ir riebalų ar aliejaus spurgoms virti. Margariną, pieną, grietinę, vanilinį cukrų, pusę cukraus ir druską sumaišome ir užverdame. Į mišinį iškart supilame visus miltus ir maišome, kol tešla sušoka į vieną gumulą. Tešlą šiek tiek atvėsiname ir maišydami mušame po 1 kiaušinį. Po to sudedame nuplautas razinas. Tešlą padedame šiltai, kad pakiltų ir padidėtų bent dvigubai. Tada šaukštu kabiname, dedame į įkaitintus riebalus ir verdame. Vėliau galime apibarstyti cukraus pudra. Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close