Javapjūtės spartą koreguoja orai

Rugpjūčio pradžia – pats darbymetis. Javų laukuose nuo ryto, kai tik nukrenta rasa, turėtų burgzti kombainai, į savo bunkerius leisdami auksinius grūdus. Tačiau darbų spartai trukdo nesiliaujantys lietūs, tad žemdirbiai gaudo kiekvieną pragiedrulių valandą, kad galėtų išvažiuoti į laukus ir nuimti derlių nors nuo keleto hektarų.

 

Javapjūtei orai nepalankūs

Birželį tvyrojusi sausra, o vėliau stoję gausūs lietūs pridarė nemažai rūpesčių ir nuostolių ūkininkams. Sausros metu jau buvo baiminamasi, kad pirma laiko prasidės javapjūtė, nes grūdai sudžius nepasiekę reikiamos brandos. Vėliau, kai buvo gana šilta ir drėgna, javus užpuolė įvairios ligos, drėgmės perteklius sudarė sąlygas vystytis pašaknio ligoms. Be to, prasiautusios krušos ir smarkūs lietūs dalį pasėlių išguldė.

Kalbinti ūkininkai nelabai patenkinti darbų eiga – suvėlinta žieminių miežių pjūtis, pradėjo byrėti pernokę rapsai. Nuleidę pajuodusias varpas pragiedrulių laukia ne tik likę nenupjauti žieminiai, bet ir vasarojus. Į laukus kombainai gali išvažiuoti tik apie pietus, nes dažnai naktį ar paryčiais prašniokščia lietus. Kol šiek tiek prapučia vėjas, pradžiovina, žiūrėk, ir vėl koks debesėlis, pritvinkęs lietaus, užklysta.

Apie šių metų javapjūtės eigą ir problemas kalbamės su ilgamečiu patyrusiu agronomu Aleksandru Lugausku.

Prienų rajono ir Birštono savivaldybės ūkininkai ir šiais metais augino nemažus plotus žieminių miežių bei rapsų. Rugiapjūtė ir šiame krašte vyksta kaip ir visur – stengiamasi išnaudoti kiekvieną giedros minutę.

„Šiemet javapjūtė prasidėjo keliomis dienomis anksčiau nei įprastai, tačiau panašu, kad užsitęs ilgiau. Orai nepalankūs, o prognozės irgi nieko gero nežada. Pagavę giedrią dieną ūkininkai stengiasi ją išnaudoti – teko girdėti, kad laukuose kombainai dirba iki 2 valandos nakties, kol leidžia sąlygos. Tai trukdo dirbti įprastinius šio meto darbus, nes užsitęsus pjūčiai, sutrinka ir susijaukia visi kiti žemės ruošimo bei rudens sėjos terminai“, – sakė A. Lugauskas.

Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų. Nepadarius laiku vienų darbų, sutrinka visas ciklas. Agronomas sako, kad tiems, kas planavo po žieminių sėti rapsus, teks savo planus koreguoti, nes iki jų sėjos terminų gali būti dar nenuimti javai.

 

Nuostoliai neišvengiami

Kaip sakė A. Lugauskas, padėtis mūsų krašte dar nėra tragiška, sunkiau Žemaitijos regione, kur kritulių iškrito daugiau ir dirvos sunkesnės. Nors kai kuriuose ir mūsų ūkininkų laukuose jau yra išguldytų plotų, išbyrėjusių ir padygusių kvietrugių. Anot agronomo, neramu tiems ūkininkams, kurie neturi galingos ventiliacijos ar džiovyklų. Viršijančių drėgmės normą grūdų nenori priimti ir elevatoriai.

Šiuo metu Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje gali būti nuimta apie 30 proc. javų. Pasak A. Lugausko, šiemet prastas žieminių rapsų derlius, kuris sudaro 2–3 tonas iš hektaro. Mažam derliui įtakos turėjo pasėlių iššalimas, pavasarinės šalnos, pažeidusios šaknų sistemą. Žirnių derlius irgi nėra didelis, tik apie 4–5 t/ha. Patenkinamas, o kai kurių ūkininkų gautas net ir geras žieminių kviečių ir kvietrugių derlius. Žinoma, tie, kas gerai prižiūrėjo, laiku tręšė ir naudojo chemines priemones, gali džiaugtis ir 8–9 t/ha, o kiti tenkinasi ir mažesniu derliumi – 6–7 t/ha. Agronomas pažymėjo, kad šiais metais grūdų kokybė prastoka.

 

Reikia atsakingai ruoštis rudens sėjai

„Nors matome, kad bus tam tikrų nuostolių ir trukdžių, tačiau turime ruoštis rudens sėjai. Pirmiausia turime įsigyti geros sėklos, nes jau aišku, kad sava sėkla visa nebus tinkama. Mūsų ūkininkai šaunuoliai – stengiasi neatsilikti nuo darbų grafikų, nuėmę derlių tuoj skuta ražienas, aria ir ruošia dirvas. Padėtis dar nėra tragiška, jeigu bus gerų dienų, kai bus galima dirbti visą dieną, padėtis gali pasitaisyti“, – sako A. Lugauskas.

Apsirūpinus gera, produktyvia ir ligoms atsparia sėkla, reikia ją tinkamai paruošti, išbeicuoti ir optimaliu laiku pasėti. Specialistas pataria dirvas nupurkšti nuo varpučio ir kitų piktžolių, dygstančius augalus aprūpinti reikalingomis maisto medžiagomis. Labai svarbus momentas – sėjos terminas. Pasak agronomo, dabar labai mažai kas sėja rugpjūčio mėnesį, šie darbai dažniau vykdomi rugsėjo pradžioje, kai nusistovi gražesni orai. Turint geras, našias ir naujoviškas sėjamąsias, sėja užbaigiama per gana trumpą laiką.

 

Prognozės ir pamąstymai

Pagal išankstines prognozes, pateikiamas spaudoje, Lietuvos grūdų aruodai šiemet turėtų išlikti tokie pat kaip ir praėjusiais metais. Manoma, kad šalyje iš vieno hektaro turėtų būti prikulta apie 3,2 tonos žieminių rapsų, 2,2 tonos kviečių ir 2,6 tonos rugių. Šiemet grūdinių augalų derlius gali siekti 6,5 mln. tonų.

Kaip ir anksčiau, du trečdalius laukiamo derliaus sudarys kviečiai (4,34 mln. t). Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, padidėjus pasėlių plotui numatomas 12 proc. didesnis avižų derlius. Spėjama, kad bendras Lietuvos kviečių, rugių, miežių, kvietrugių aruodas gali sumažėti 3,8 proc. Visgi 52 proc. išaugęs žirnių ir pupų derlius leis bendram grūdinių augalų kiekiui išlikti nepakitusiam. A. Lugauskas apie pupų derlių ir nuėmimą dar nieko neprognozuoja. Pasak jo, pasėliai dar žaliuoja, tik apatinės ankštys pradeda geltonuoti.

IMG_0413

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close