Vis labiau vėstantis oras daugeliui primena apie besibaigiančią kalendorinę vasarą. Trumpėjančios dienos, žemę dažniau laistantis lietus norom nenorom priverčia susimąstyti apie artėjantį rudenį ir jo rūpesčius.

 

Tačiau vasaros pabaigą pranašaujantis rugpjūtis džiugina tuos, kurie mėgsta pasižvalgyti po naktinį dangų. O pastarasis šiemet paruošė tikrai unikalią dovaną.

 

Kosmoso platybėmis keliaujanti Svifto-Tutlio kometa kasmet savo kelyje palieka ledo ir uolienų nuoplaišų, pažyrančių į Žemės atmosferą. Tūkstančiai didesnių ir mažesnių meteorų skrodžia dangų, nuo trinties įkaista, užsidega ir dažniausiai visiškai sudega dar nepasiekę Žemės paviršiaus. Toks eilinis Žemės apsaugos sluoksnio darbas tampa unikaliu reginiu visiems planetos gyventojams.

 

Nuo įvairių kometų atlūžę tūkstančiai krentančių meteorų kasmet tamsiame nakties danguje tampa „krentančiomis žvaigždėmis“. Žėrinčios žvaigždės – degantys meteorai papuošia naktinį dangų, o įsimylėjėlius priverčia sugalvoti po norą.

 

Rugpjūtį gausu krentančių žvaigždžių – perseidų. Tai – Svifto-Tutlio kometos nuolaužos. Šios kometos orbita kaip tik driekiasi nuo Saulės sistemos pakraščių iki pat Žemės. Arčiausiai žemės ji buvo priskriejusi 1992 m. Nuo to laiko, kai visą mėnesį buvo galima gėrėtis jos kaimynyste, kometa tolsta nuo Žemės. Prie mūsų planetos ji sugrįš tik 2126 metais. Tačiau nuskriejanti kometa, lydima apytiksliai 26 kilometrų pločio uodegos, į kosminę erdvę paleido galybė savo nuolaužų, o Žemė, kiekvienais metais liepos 17– rugpjūčio 24 d. praskriedama savo orbitos kelią, kuriame 1992 m. buvo apsilankiusi kometa, susirenka jos uodegos likučius. Būtent naktį iš rugpjūčio 11-osios į rugpjūčio12-ąją Žemės kelyje šių nuolaužų – meteorų pasitaikys daugiausiai.

 

Astronomai džiaugiasi – šių metų surinktas „derlius“ turėtų būti vienas iš didesnių. Kiekvienais metais rugpjūčio 12-osios naktį nukritę į Žemės atmosferą sudega apytiksliai 80 meteorų per valandą, o šiemet jų turėtų sudegti dvigubai daugiau – apie 150. Manoma, jog šiemet „krentančių žvaigždžių“ kiekis per valandą gali pasiekti ir 200. Taigi, kas minutę Žemės atmosferą turėtų skrosti bent 3 meteorai.

 

Tiesa, nuostabų reginį šiek tiek sukliudys pilnėjantis Mėnulis. Tačiau beveik pasiekęs pilnaties stadiją Mėnulis turėtų jau laikrodžiams mušant vidurnaktį kartu su Saturnu pasislėpti už Žemės horizonto. Todėl apie 23 val. šiaurės rytuose pakilęs Persėjo žvaigždynas jau po vidurnakčio turėtų padovanoti kasmet laukiamą nuostabų reginį.

 

Rugpjūtis visada garsėjo nuostabaus grožio naktiniu dangumi. Šiltas oras suteikia galimybę laiką praleisti lauke, o nuvykus į miesto šviesų nepasiekiamą vietovę prieš akis atsiskleidžia nuostabaus grožio Paukščių takas bei jį supanti galybė įvairiausio ryškumo žvaigždžių. Tamsa padeda lengviau įžiūrėti ir ypatingai greitai nukrentančias „žvaigždes“, kurios kartais į Žemės atmosferą sudūžta garsiai grūmodamos.

stellarium0

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close