Merija vėl pražydo
Penktadienio vidurdienis senojoje merijoje sužydo visomis spalvomis. Ne tik sienos perdažytos ryškesnėmis spalvomis, ne tik gėlės žavėjo savo grožiu. Šį kartą čia švietė ir susirinkusiųjų šypsenos.
Porą mėnesių tamsiu vestibiuliu pasitikdama merija liūdino visus čia užsukančius. Ilgą laiką džiaugsmą Prienams dalinusios gėlės buvo dingusios. Pradingo ir čia nuolat besisukančių Rūtos ir Jūratės šypsenėlės. Bet pirmąją šalčių mėnesio vasario dieną, ryškiai suspindus saulei ir pavasariškai atšilus orui, šypsenėlės vėl atsirado. Atjaunėjusios, išgražėjusios. Darbo biržos prieangis vėl prisipildė džiugesio ir šviesos. Nuo pat vidurdienio vestibiulis buvo sausakimšas. Svečiai ir sveikintojai keitė vienas kitą. Išalkusieji buvo vaišinami sumuštinukais.
Žinoma, atėjusiuosius domino ne tik išsiilgtos šypsenėlės, bet ir tai, kuo jos džiugins lankytojus. Visų pirma džiugins įvairiaspalvėmis gėlių puokštėmis ir įmantriausiomis vazoninėmis gėlėmis. Bet tai dar ne viskas. Rūta ne veltui yra mišraus choro „Gija“ narė, ne veltui dievina ir lietuvių liaudies amatus. Moterys pasakė „ne“ prekėms iš tolimųjų rytų. Nuo šiol jų vairuojamoje gėlių fregatoje atėjusieji galės įsigyti ne tik gėlių, bet ir menišką rankų darbo dovanėlę savo artimiausiesiems. Bendradarbiams galės parinkti keramikos stebuklų. Norintiems šviesos – Olsevičių fabrikėlio žvakių. Na, o vyrai, norėdami savo mylimąsias nustebinti (o gal ir atsiprašyti), galės įsigyti meniškų ir originalių moteriškų papuošalų. Ir tai dar ne viskas. Kauno gatvės pradžia netrukus prisipildys pačių įvairiausių amatininkų dirbinių.
Mantvydas Prekevičius
