Dėmesį patraukė neprasto dydžio ir formos grybas

Liepa dažniausiai būna lietinga, o šiemet dar ir itin grybinga. Ypač gausu baravykų, kuriuos žmonės iš miškų kasdien velka kibirais, pintinėmis, veža automobiliais. Tokioje grybų gausybėje pasitaiko ir visiškai netikėtų atradimų – neįprastų formų ar itin retų grybų neįprastose vietose. 

Prienietė Danutė Olsevičienė tokį neįprastą, jai dar nematytą ir nežinomą žmogaus galvos dydžio grybą ir keletą mažesnių surado praėjusio ketvirtadienio vakarą pievoje šalia namų ir šeimos valdomos įmonės „Wilara“. Įprastai pasivaikščioti ir pasportuoti į beržynėlį už namų išėjusi moteris jau iš tolo pastebėjo pievoje boluojant kažką neįprasto. Smalsumas atvedė prie žmogaus galvos dydžio „augalo“. Šalia jo augo ir keletas mažesnių, kvapu panašių į grybus. „Pirmą kartą mačiau tokį keistą, į grybą nepanašų vaisiakūnį. Net pasikviečiau vyrą Gediminą pažiūrėti“, – pasakojo Danutė Olsevičienė. Smalsumo vedami, sutuoktiniai sumanė patyrinėti radinį ir parsinešė į namus. Ieškojo internete informacijos, net skambino geram šeimos draugui ir kolegai, bitininkui, sodininkui Algirdui Amšiejui. Šis, pasak Danutės, nurodė, jog tai galįs būti pumpotaukšlis. Visgi atidžiau ištyrinėję internete informaciją pagal grybo išorės aprašymą, augimvietes, augimo dydį, Olsevičiai surado, jog tai yra didysis kukurdvelkis. Grybas turi aibę sinonimų: kukurbezdis, lycoperdon giganteum, lycoperdon maximum, calvatia gigantea, didžioji langermanija, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apylinkėje), kukurdvelkis, skusbezdalis (Suvalkijoje), pumpotaukšlis (Žemaitijoje, Dzūkijoje, nes išsipūtęs), kubezdolis.

Internete rašoma, kad vienu iš didžiausių Europoje laikomas grybas gali išauginti iki 10 kg sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui, luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas pamažu suyra. Auga liepos–spalio mėnesiais ganyklose, dirvonuose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose. Jauni vaisiakūniai valgomi, tinka grybų miltų gamybai. IV kategorijos grybas. Šis milžinas išaugina daugybę – iki 7 trilijonų sporų. Jeigu iš kiekvienos sporos išaugtų po vieną tokį grybą, tai per 2–3 metus žemės paviršių užklotų 1 m storio sluoksniu. Susidomėję šiuo grybu ir medikai, bet kol kas jis grybautojų nemėgstamas.

Danutės Olsevičienės radinys svėrė 1, 653 kg. Atrodė įspūdingai, nors jis beveik dešimtadaliu mažesnis už didžiausią rastą Lietuvoje – 15 kg svorio. Tame pačiame internete suradusi, kad didysis kukurdvelkis – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas, Danutė net buvo nusprendusi nunešti grybų „šeimą“ atgal ir pamėginti pasodinti (sako, gal nors sporos liks), bet pirmiausia paskambino į redakciją pasidalinti radiniu ir savo emocijomis. Ne dažnai turbūt pavyksta aptikti kažką panašaus?..

Aplink Danutės ir Gedimino Olsevičių namus ir šalia esančioje įstaigos teritorijoje auga ir kitokių grybų, lietuviams labiau įprastų, tinkamų valgių stalui. „Čia fantastiška vieta. Auga ūmėdės (patys skaniausi grybai), ir pievoj prie namų, ir gėlyne, ir vejoj (keli metrai nuo durų) netrūksta lepšių, kazlėkų. Jeigu reikia padažui grybų, nueinu, pasirenku…“, – džiugiai šypsodamasi sako moteris.

DSC_0559

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close