Pažintis su Gabriele Petkevičaite-Bite
Liepos 15-osios vakarą Siponių bendruomenė į dvarvietę pakvietė savo bendruomenės narius ir aplinkinių kaimų žmones prisiminti Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Tai Birštono viešosios bibliotekos projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangumi“ renginys. Deja, oras tą vakarą buvo permainingas,bet kuriuo momentu buvo galima tikėtis lietaus, tad, maloniai leidus šeimininkams, visi sugužėjo į patį dvaro pastatą, kur jaukiai degė žvakės.
Iš tikrųjų jausmas buvo labai puikus, tokia aplinka džiaugėsi ne tik žmonės, radę užuovėją, bet ir į poezijos ir muzikos vakarą atvykę aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, muzikantas Valdas Andriuškevičius ir rašytojas Petras Palilionis.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė žinoma kaip gydytoja, rašytoja, pedagogė, kultūros ir visuomenės veikėja ir viena iš reikšmingiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios įvykių Lietuvoje dalyvė. Ši veikli ir aktyvi moteris, nors ir būdama silpnos sveikatos, nemažai laiko skyrė tautosakos rinkimui, spausdino ją rusų žurnale „Živaja starina“. Taip pat žinoma, kad 1905 m. Gabrielė dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, o1907 m. pirmininkavo Lietuvos steigiamajame Lietuvos moterų sąjungos suvažiavime ir ilgą laiką buvo šios sąjungos pirmininkė. Moterų judėjimas buvo viena iš Petkevičaitės veiklos sričių. Rašytoja dalyvavo daugelyje Lietuvos, Rusijos, tarptautinių moterų forumų.
G. Petkevičaitė-Bitė gimė 1861 metų kovo 18 d. Puziniškyje, inteligentų bajorų šeimoje. Rašytojos tėvas Leonas Petkevičius vertėsi gydytojo praktika, buvo baigęs Kijevo universiteto Medicinos fakultetą, o motina Malvina Chodakauskaitė – Vilniaus gimnaziją. Iš mažumės mergaitei buvo diegiamas požiūris, kad gyvenime svarbiausia – meilė artimajam ir demokratiškas santykis su kitu, nepriklausomai nuo turtinės padėties bei tautybės. Savo gyvenime ir kūryboje G.Petkevičaitė tokiais principais ir vadovavosi.
Šio renginio metu aktorių V. Kochanskytės ir P. Venclovos įkūnytų personažų dėka teko iš arčiau pažinti Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, jos santykius su artimais žmonėmis, ypač savo augintiniu Antanu Kasperavičiumi. Šiam našlaičiui rašytoja buvo daugiau negu globėja – ji buvo ir patarėja, ir rėmėja, ir didelis autoritetas.
Aktoriai Petras Venslovas ir Virginija Kochanskytė suvaidino rašytojo Petro Palilionio skaitytinę dramą „Metai Tamsčiuko atokaitoj“, kurioje per išlikusius susirašinėjimo su globotiniu Antanu Kasperavičiumi laiškus atsiskleidžia Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybė, jos vertybės. Su dideliu susidomėjimu susirinkusieji stebėjo aktorių vaidybą, gilinosi į tekstą ir turinį, o nedidelių pertraukėlių metu klausėsi muzikos.
Nemažas siurprizas buvo tai, kad šiame renginyje dalyvavo ir pats dramos „Metai Tamsčiuko atokaitoj“ autorius P. Palilionis. Pasidžiaugęs galimybe apsilankyti pačiame gražiausiame Lietuvos kampelyje, rašytojas pasakojo, kas paskatino parašyti šią dramą apie G. Petkevičaitę-Bitę. Tai į jo rankas patekę per trisdešimt A. Kasperavičiaus laiškų, rašytų savo globėjai Gabrielei Petkevičaitei- Bitei. Pasak P. Palilionio, laiškai galėjo ir pražūti, jeigu nebūtų buvę rasti rašytojo gimtajame Pabuojų kaime Pasvalio rajone, griaunamoje kaimynų sodyboje. P. Palilionis dar nuo paauglystės žinojo apie G. Petkevičaitę, skaitė jos kūrybą, gerbė jos darbus, o gavęs į rankas laiškų aukso gyslą, ištyrinėjo ir panaudojo įvairius archyvus, leidinius, rinkinius, šiai intriguojančiai dramai surinko daug papildomos medžiagos. Matyt, taip buvo lemta likimo, nes kitiems kaimo gyventojams tokia „rašliava“ būtų nesukėlusi jokių minčių. O P. Palilioniui tai buvo „skanus kąsnelis“. Kaip sakė rašytojas, jam patinka atrasti kažką naujo, ko dar niekas kitas nerašė ir nepublikavo. Patiko rašyti apie Juozą Grušą, Bernardą Brazdžionį, Justiną Marcinkevičių…
„G. Petkevičaitė-Bitė besąlygiškai mylėjo Lietuvą. Man labai svarbu, kad ji neliko stabas, o visoje kūryboje – ji tikra ir gyva didi moteris“, – sakė P. Palilionis.
Ši iškili Lietuvos rašytoja daug nuveikė ir padarė, kad būtų išaukštinta paprasta moteris, kad liaudis suprastų ir vertintų žmones ne už jų turtus ar kilmę, bet už visai kitas vertybes. G. Petkevičaitė-Bitė mirė 1943 metų birželio 14 dieną
G. Petkevičaitė-Bitė su Žemaite vasarojo Birštone 1900 m., čia slapstėsi nuo rusų caro žandarų, čia sukūrė pjesę „Parduotoji laimė“, kurią pasirašė slapyvardžiu Dvi moteri.
G. Petkevičaitė išleido romaną „Ad astra“, atsiminimų knygas „Karo meto dienoraštis“ ir „Iš mūsų kovų ir vargų“. 1929 m. ji buvo apdovanota Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, o1936 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
P. Palilionis sakė, kad turėtų dar ką papasakoti, o tam reikia daugiau laiko. Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pažadėjo pakvieti rašytoją, kad jis surengtų savo kūrybos vakarą, plačiau papasakotų apie tai, ką ir kodėl sukūrė.
A. Jaskūnienė pristatydama P. Palilionį sakė, kad jis leidžia ir Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlę, kurioje jau yra Algimantas Baltakis, Justinas Marcinkevičius, Antanas Miškinis ir kt.
Aktoriams ir rašytojui P. Palilioniui dėkojo Seimo narys Andrius Palionis, Birštono viešosios bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė, o gėlių svečiams įteikė ir bendruomenės žmonės. Juk ne kasdien į kaimą atvyksta aktoriai ir rašytojai, kurių žodis žmonėms svarbus. Už tai, kad į mūsų kaimus ir bendruomenes atkeliavo poetų ir rašytojų žodis, poezija ir muzika, už tokius puikius projektus, leidžiančius visiems pažinti meną iš arčiau, turime būti dėkingi Birštono viešosios bibliotekos kolektyvui ir direktorei.
