Likus tik savaitei iki Užgavėnių, panašu, kad ir pati gamta nori jau kilti iš žiemos miego. Lietus ir žaliuojanti žolė per šv. Kalėdas, bei Naujuosius metus vienus stebino, kitus gąsdino. Pastarajam dešimtmetyje išliekant aktualiai klimato šiltėjimo problemai, kiekvienas keistas gamtos ar orų pasikeitimas yra vertinamas labai impulsyviai. Dažnai pasigirsta baimės kupini žodžiai apie paskutiniojo teismo dieną. Santūriai reaguojantys – paskėsčioja rankomis ir tiesiog pasistengia vidury žiemos prie savęs turėti ir lietsargį.

Panašu, kad ir likus vos kelioms dienoms iki Užgavėnių, gamta sumanė pajuokauti. Temperatūra pakilo aukščiau nulio, o gatvės prisipildė vandens nuo ištirpusio sniego. Meteorologai prognozuoja, kad temperatūra artima sniego tirpimo temperatūrai išsilaikys visą savaitę. Gali būti, kad vasario 12 d. visi susirinkę vyti žiemos iš kiemo gūžčios pečiais ir bandys balose nesušlapti kojų. O gal taip ir turi būti? Gal žiema turi išsigąsti anksčiau? Visgi, kaip tos Užgavėnės švenčiamos ir kaip išvaryti žiemą?

Visų pirma – Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį, kas pagal orų prognozę panašu jau padaryta. Pati šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau krikščionybei paplitus Europoje, buvo glaudžiai susieta su Kristaus kančia. Lietuvoje ši šventė išgyvenant Tarybų Sąjungos priespaudą buvo primiršta ir buvo švenčiama santūriai. Tačiau atkūrus nepriklausomybę, šventė atgijo su laisvės pojūčiu ir tapo viena iš nepriklausomybės simbolinių švenčių. Beje, paskutiniais metais, Lietuvai pasukus vakarų politikos link, Užgavėnės pradėtos tapatinti su vakarietišku Helovynu, kuris švenčiamas lapkričio 1 d., bet dėl Lietuvoje galiojančių tradicijų mirusiuosius minėti ramiai ir gedulingai, yra tiesiog nepriimtinas. Užgavėnės kaip ir Helovynas yra tikras gatvės karnavalas. Per Užgavėnes pasireiškia ne tik kūrybiškumas kuriant kaukes, bet ir literatūrinis kūrybiškumas – ieškant tinkamų žodžių vaišėms išvilioti. Kurių, beje, šią dieną reikia prisikirsti tiek, kad užtektų visam Gavėnios laikotarpiui. Užgavėnių dieną reikia valgyti apie 7-12 kartų, kas, anot tautosakos, pasotins ir sustiprins visiems metams.

Tradicinis Užgavėnių maistas ko gero lietuvių virtuvei yra žinomiausias. Reta šeima jo nevalgo pusryčiams. Retas vaikas jo neprašo pas tėvus. Reti tėvai, kurie norėdami savaitgalį dar pamiegoti ir pusryčių gamybai sugaišti ne daugiau 10 minučių, pusryčiams jų neiškepa vaikams. Tai – blynai. Dažniau kepami miltiniai blynai. Kiek rečiau valgomi tarkuotų bulvių blynai.

Pats seniausias Užgavėnių patiekalas – šiupinys. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, – valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Prie Užgavėnių valgių yra ir skaniausias vaikų patiekalas spurgos – raugintos arba neraugintos miltų tešlos bandelės, virtos taukuose. Šaltiena – taip pat tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių. Užvalgius reikia atsigerti, tad vyrai raugindavo miežinio alaus.

Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai.  Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, kai mėsą valgyti draudžiama.

Svarbiausias Užgavėnių akcentas – masinis karnavalas. Drabužius persirengėliams ruošdavo Užgavėnių išvakarėse, gana dažnai ir tą pačią dieną. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys – neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius.

Užgavėnių simbolių – Lašininio ir Kanapinio kova, taip pat yra simbolinė, nors, pasak, istorijos žinoma, kad senais laikais tai būdavo labai karšta kova, dabar, dažniausiai tik aktyvesnių moterų vaidinamas mūšis, retai sukelia žiūrovų susidomėjimą. Pats Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Didžiausias aistras visada sukelia Užgavėnių šventės pabaiga – dažniausiai, šiaudinės, butaforijos sudeginimas. Ne vienas atbėga pažiūrėti, ne vienas nori dar primesti po ja malkų, tai Morės sudeginimas. Pagal tautosaką, Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.

Tikėkimės, kad šiemet, nereikės degiais skysčiais kurstyt nuo lietaus gęstančios Morės, nereikės su guminiais batais klampoti per žiūrovų sutryptą šlapią žemę, nereikės ir lietsargiu saugoti pilnos lėkštės garuojančių blynų. Tikėkimės, kad Kanapinis taip plieks Lašininį, kad net suplyš jo maišas prigrūstas šiaudų. Ir, pagaliau, sulauksime tos vasaros, kad galėtume ramiai atsigulti ant pievos arba pajūrio smėliuko ir pasišildyti prieš saulutę. Žiema, žiema, bėk iš kiemo!

Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close