LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą byloje dėl skiepų

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 75:2016) 79 punktas ta apimtimi, kuria šiame punkte numatyta, jog jeigu vaiko sveikatos pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito nesant skiepų kontraindikacijų, ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą toks vaikas nepriimamas, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino, jog Higienos normos 75:2016 79 punktu yra ribojama konstitucinė asmens teisė į fizinę asmens neliečiamybę, kuri yra ir asmens teisės į privatų gyvenimą dalis. Įvertinęs teisinį reguliavimą teismas akcentavo, jog teisės į fizinę asmens neliečiamybę, kaip asmens teisės į privatų gyvenimą dalies, apimtis negali būti ribojama poįstatyminiu teisiniu reguliavimu. Siekiant teisėto bei demokratinėje visuomenėje reikalingo tikslo ji gali būti apribota tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog įstatymu būtų įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis privalomąjį vaikų skiepijimą, kaip asmens teisės į fizinį kūno neliečiamumą ribojimą, kurį būtų galima realizuoti ar detalizuoti poįstatyminiu teisės aktu. Šioje byloje teismas taip pat priminė, jog poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, naujų asmens teisių ribojimų.
Minėtoje byloje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl Statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/A „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ patvirtintų Statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/A „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ pildymo taisyklių (toliau – Vaiko sveikatos pažymėjimo pildymo taisyklės) 9 punktas, ta apimtimi, kuria numato pareigą pildant ikimokyklines ir (ar) priešmokyklines įstaigas lankančių vaikų pažymėjimus, laukelyje „Diagnozė“ įrašyti, ar vaikas yra paskiepytas visais skiepais, kurie yra reikalingi, norint lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas (tymai, raudonukė, poliomielitas), prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui. Toks sprendimas buvo siejamas su šiuo metu galiojančio Higienos normos 75:2016 79 punkto dalies prieštaravimu konstituciniam teisinės valstybės principui.
Daugiau informacijos yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. I-6-662/2016. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.